Penktadienį, spalio 8 d., 17 val. LDS Panevėžio skyriaus galerijoje "Galerija XX" (Laisvės a. 7) atidaroma naujausių Rūtos Povilaitytės darbų paroda "Rinkti ir laukti".
Ar šiandienybėje amatas ir procesualumas turi reikšmę ir jei taip, tai kokia ji? Ar galima dirbtinai save padaryti menininku? Norman Doidge knygoje „Save keičiančios smegenys“ pasakojančioje apie žmogaus smegenų neuroplastiškumo galimybes, tvirtina, jog mūsų mintys gali įjungti ir išjungti genus, keisdamos mūsų smegenų anatomiją. Ir jei, remiantis smegenų plastiškumo teorija, galima išmokti groti muzikos instrumentu, tiesiog įsivaizduojant tai, tai gal galima tapti kūrėju, įsivaizduojant kūrybos aktą? Jei mes kartojam, ne tai ką prisimenam, bet prisimenam, tai ką kartojam?
Autorė taip pristato savo parodą:
“Gyvenimas Panevėžyje, jo mieguistas ritmas ir kultūrinės bendruomenės trūkumas netikėtai tapo inspiracija menas /nemenas santykio įvertinimui ir impulsu naujai kūrybai. Prabudo keistas jausmas, kad čia būti menininku yra kažkaip netikra, lyg koks maivymasis. Taip pradėjau kelti klausimus, o kaip turi jaustis tas „tikras“ menininkas? Aišku, ši tema yra aktuali visais laikais, nuolatos vykstanti diskusija tapo tarpdiscipline įtraukusi meno teoretikus, filosofus, psichologus, istorikus, sociologus. Atsakymų laukas taip pat nuolatos koreguojamas ir plečiamas skirtingomis kryptimis.
.jpg)
Savo atsakymo ieškojau, įkvėpta pasiruošimo tapybai procesualumo, veiksmo ir bijojimo pradėti. Parodos pavadinimas nusako mano darbo metodą: rinkti vaizdus, daiktus, o po to laukti, kartais kelis metus, viliantis, kad to prasmė taps nors kiek aiškesnė.”
Paroda veiks 2021 10 08 – 11 05
