Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2021 m. liepos 23 d., penktadienį, 17 val. atidaromas Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamas Tarptautinis formos meno festivalis FAKTAS-FORMA/International form art festival FACT-FORM.
Festivalį sudaro 4 parodos: grupinė paroda „FORMAtas / FORMAt“, personalinė Rimanto Milkinto paroda „Milkinto pratimai / Milkintas' Exercises“, lenkų skulptoriaus Mariusz Burdek paroda „Transkriptai / Transcripts“ (KKKC Parodų rūmai / KCCC Exhibition Hall, Didžioji Vandens g./str. 2, Klaipėda) ir grupinė medalio meno bei mažosios skulptūrinės formos paroda „X Medalis / X-Medal“ (Klaipėdos galerija, Bažnyčių g. 6). Festivalio tikslas – pristatyti daugiaprasmius skulptūrinės formos kūrinių sprendimus: mažosios plastikos, medalio, objekto meno, instaliacijų ir kt. formų kūrinius, siejant juos su erdve, aplinka ir žmogumi.
„FORMAtas / FORMAt“
Grupinės mažosios skulptūrinės formos parodos „FORMAtas / FORMAt“ tema – formatas. Mes savo kalboje žodžius forma ir formatas siejame su kūrybinio naratyvo faktoriais, kuriais vertiname savo pačių galimybių lauką. Formos kaita ir mastelio šiuolaikiniame mene problematika kelia klausimus: ką kalba skirtingo formato kūriniai, kokią erdvės kultūrą mes pasirenkame jų ekspoziciniam turiniui ištransliuoti ir kodėl / kaip jie laužo „visuotinai“ sutartus „formato standartus“ ne tik materialaus dydžio ar medžiagos, bet ir koncepcijos išraiškos prasme. Parodoje kiekvienam menininkui skirta po vienodą ekspozicinį plotą. Šis plotas erdvėje formaliai apibrėžia kūrinio ribas, tarpusavio santykį su greta esančiais kūriniais ir iškelia naujus klausimus – kas kūrėjui yra formatas? Daugumos autorių darbai ekspozicijoje telpa į nustatytą fizinę erdvę. Tačiau kaip ir kiekviena taisyklė, ši paroda turi kelias išimtis – A. Skublicko instaliacija „Barikados“ parodoje peržengia ribas ir eksponuojama kaip reali barikada tarp dviejų parodų. Kitu atveju N. Poškutės-Jukumienės fizinis kūrinys parodoje neeksponuojamas, žiūrovui pristatomas tik kūrinio raktas – QR kodas, ir erdvinis objektas gali būti apžiūrėtas tik išmaniuoju įrenginiu virtualiai. D. Repeikos naujas kūrinys – architektūrinis-meninis projektas – peržengia tradicinio formato ribas ir kviečia supakuoti absoliučiai viską – žiūrovus, autorius, parodą ir KKKC parodų rūmus Klaipėdos mieste.
Parodą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė, Vladas Balsys ir Danguolė Ruškienė.
Parodoje dalyvauja 18 menininkų: Airidas Skublickas, Algis Kasparavičius, Algirdas Kuzma, Aurimas Anusas, Birutė Stulgaitė, Danius Drulys, Eglė Tamulytė (Aglaya Ray), Isroildžon Baroti, Neringa Poškutė-Jukumienė, Jonas Gelčys, Karina Kazlauskaitė, Mindaugas Junčys, Petras Gintalas, Albinas Jukumas, Romualdas Inčirauskas, Simona Martinkutė, Donatas Repeika ir Alvidas Paškauskas.
Rimanto Milkinto paroda „Milkinto pratimai“
Skulptoriaus, objektų ir instaliacijų menininko Rimanto Milkinto kūriniai pasižymi charakteringos minimalizmo estetikos bei kinetinės plastikos junginiu. Dėl dėmesio kūrinio „reikšmingai formai“ ir medžiagiškumui menininko darbai neretai lyginami su Lietuvos ir užsienio modernizmo klasikais. Tačiau pratęsdamas modernizmo skulptūros, ypač minimalizmo estetikos, tradiciją, R. Milkintas kūryboje taip pat sėkmingai plėtoja postmodernistinio meno strategijas ir konceptualizmo kalbą. Demonstratyviai atverta darbo konstrukcija ir menamo judesio efekto kūrimas erdvėje leidžia žiūrovui lengvai atpažinti R. Milkinto braižą. Polinės įtampos kupinose skulptūrinėse kompozicijose menininkas tūrių fizines savybes, tokias kaip lankstumas, tvirtumas, minkštumas ar trapumas, gretina su individualia patirtimi, o darbo prasminį turinį išreikšti dažnai pasitelkia medžiagiškumą. Vietoj klasikinių medžiagų autorius mieliau renkasi, anot jo, geriausiai mūsų laikus perteikiančius fanerą, metalą, industrines sijas. R. Milkinto objektų instaliacija „Milkinto pratimai“ jungia grupę iš įvairių kūrybos laikotarpių atrinktų objektų, turinčių menamos kinetinės funkcijos galimybę. Parodos koncepcija tiesiogiai siejasi su vasaros laiku bei vieta – pajūriu ir Klaipėda, kai gyvename atostogų ritmu, bet norisi lengvai pajudėti. Tačiau parodoje eksponuojami „treniruokliai" skirti pamankštinti ne kūno, o galvos „raumenims“.
Mariusz Burdek paroda „Transkriptai”
„Transkriptai / Transcripts“ – tai skulptūrinių darbų serija, atskleidžianti lenkų menininko Mariuszo Burdeko (gim. 1985) dabartinių tyrimų ir meninės kūrybos pagrindinį motyvą – daugialypių sąveikų paieškas. Autorius siekia atrasti išraiškos priemones, kuriomis galėtų stipriau paveikti meno suvokėjų sąmonę. Tačiau M. Burdek nenori, kad jo darbai būtų primestiniai ar prarastų susitikimo intymumą. Jis formuoja savo kompozicijas taip, kad minimaliu išteklių kiekiu jos pasiektų skirtingus pojūčius vienu metu ir visu 100 procentų. Menininkas tam tikru būdu sukuria asociatyvias mutacijas. Tam jis naudoja įvairias medžiagas: metalą, kempinę, keramiką, skaidrią dervą ir vandenį su visu simboliniu turiniu kaip rišamąjį elementą. Vanduo persmelkia jo darbus. Tai tampa semantinės esmės kontrapunktu. Mariuszo skulptūros-instaliacijos yra intuityvūs darbai, sukurti remiantis perkrautos informacijos sferos purslais, pasiekiančiais kiekvieną visuomenėje gyvenantį žmogų.
Daugiabriauniai M. Burdek objektai laviruoja tarp vizualiai nesuvokiamo pusiausvyros taško ir įsitvirtinimo kažkokių kitokių traukos dėsnių valdomoje realybėje. Jo tarsi tyčia grubiai suvirinti kampai kontrastuoja su savotiškai nefunkcionaliomis ateiviškos logikos formomis. Norisi objektyvizuoti objektą – pristatyti jį kaip kažkokį konkretų daiktą, kategorizuoti jį, tačiau metalinė valia nesileidžia palaužiama ir išvengia tiesioginės raiškos. Kūriniai iškomunikuoja autoriaus pagrindines kūrybines nuostatas: kalbėjimą apie nesavanaudišką buvimą, neprisirišimą, atstumo tarp fizinės ir dvasinės erdvės permąstymus, patirties apčiuopiamumo ir trapumo suvokimą. Menininkas savo egzistencialistines meditacijas perkelia į kūrinių lauką ir neslepia norintis žaisti su žiūrovo percepcija.
Medalio meno bei mažosios skulptūrinės formos paroda „X Medalis / X-Medal“
Kamerinėje Klaipėdos galerijos erdvėje eksponuojamos jungtinės medalio meno ir mažosios skulptūrinės formos parodos „X Medalis / X-Medal“ klasikiniai ir šiuolaikiniai medaliai iliustruos formato ribų peržengimą, kuris labai aiškiai matomas, diskutuojamas visame pasaulyje. Medalio suvokimas yra kintantis reiškinys ir kūrybiniame procese veikia dinamiškai – išsilaisvina iš klasikinio rėmo ir žengia į laisvą formą, tokiu būdu įgaudamas didesnį palankumą jauniems kūrėjams, jų idėjų eksperimentams medžiagoje. Net Tarptautinė medalio meno kūrėjų asociacija FIDEM vis dažniau įtraukia šiuolaikinio medalio kūrėjų kartą. Tai tam tikra viliojanti laisvės formų atsakomybė ir tuo pačiu mažosios skulptūrinės formos, medalio žanro specifinė reikšmė. Medalis vertinamas kaip sudėtingiausias kūrinys, kuriam taikomi tam tikri reikalavimai (piešinys ir forma). Beje, pastarieji nusistatyti mūsų pačių.
„Medalis – tarsi gyvas ir tikras sutvėrimas, dėl to ir įdomus. Šiandien – tai labiau mažosios skulptūrinės formos objektas. Toje sintezėje kuriamas naujas, gaivesnis įamžinimo kūrinys. Pasak medalio meistro Petro Gintalo, medalio kūrėjas turi kurti mažąją, kitaip dar smulkiąją skulptūrą, ir priduria: ,,Ir eilėraščius turi rašyti“. Tačiau tas noras pažaisti medalio ribomis aktualus ir šiandien. Aktualus visiems. Šiandieniniai plastiniai menai ir tie meninių procesų rezultatai, medžiagos rodo, kad nebėra ribos, kada medalis yra nebe medalis. Pasaulyje ši sintezė seniai nebe naujiena. Šiandien ir čia turime kalbėti apie vertę, mažosios plastikos, skulptūros bei medalio skleidžiamą žinią visuomeniniame/socialiniame požiūrio kontekste, kultūrinėje plotmėje.
Vykstantys pokyčiai ir nauji vėjai įneša daug jausmo, kurie priverčia permąstyti, keistis, atsinaujinti. Lyg kita medalio pusė, kuri, kaip sakoma, aptariama klausimais, imama svarstyti kontrargumentais, t.y. kitu, priešingu požiūriu. Medalių kita pusė paprastai būna ne taip išdailinta, kaip aversas. Medalis yra taurus dalykas, kurį norisi dažniau kabinti, dedikuoti nebūtinai tik tiems, kurie istorijos įvykių, faktų atspindžiai ar asmenybių įamžintieji. Medalio menas, mažoji plastika, skulptūra su dedikacija labai glaudžiai susijusi su vertybių išlaikymu, svarbiausių valstybės praeities ir dabarties įvykių įamžinimu, valstybei nusipelniusių asmenybių pagerbimu. Medalio kūrėjas yra požiūrio į istoriją, pilietiškumo atspindys“ – teigia VDA Telšių fakulteto doc. Neringa Poškutė-Jukumienė.
Parodoje dalyvauja šie menininkai: Algirdas Bosas, Antanas Olbutas, Aušra Jasiukevičiūtė, Danius Drulys, Daumantas Kučas, Lina Kalinauskaitė, Leonas Žuklys, Gediminas Žuklys, Petras Baronas, Petras Gintalas, Raimundas Krukonis, Benas Narbutas, Romualdas Inčirauskas, Saulius Bertulis, Vladas Petravičius, Kazys Bimba, Laima Bazienė, Marius Zavadskis, Daiva Ložytė, Stasys Žirgulis, Adomas Skiezgelas ir Leta Balčiūnaitė. Parodą kuruoja Saulius Bertulis ir Neringa Poškutė-Jukumienė.
Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Parodos veiks iki 2021 m. rugpjūčio 22 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie bus skelbiami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.
Esant karantino ribojimams, vyresniems nei 6 m. amžiaus KKKC Parodų rūmų lankytojams privaloma dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones bei dezinfekuoti rankas, būtina laikytis 2 metrų atstumo.
nuotraukoje:
Mindaugas Junčys, „Trofėjai“, marmuras, granitas, plienas, aliuminis, 160x42x16 cm
