Ramunė Jundaitė-Misevičienė, kurianti šiuolaikinę autorinę juvelyriką ir gyvenanti Vilniuje, šiandien pristato savo kūrybą Ramybės galerijoje. Išskirtinis autorės bruožas: kalbant menine kalba aktualizuoti ir ieškoti kertinių taškų tarp aplinkos ir gamtos ryšių su žmogumi.
Paroda „Sugrįžimai“ - užuomina į žmogaus atmintį ir nuolat lankomos vietos reikšmę. Sugrįžtantys prie jūros vis atnaujina savo patirtį ir emociškai tarsi perkrauna savo mintis įtakojami aplinkos ir prisiminimų. Sugrįžimai, kaip galimybė atrasti vis naujas sąveikas. Kraštovaizdis dinamiškas, kintantis, todėl vis sugrįždamas gali stebėti tą evoliuciją, kuri nuolat yra virsme.
Autorės kuriama juvelyrika suvokiama kaip meninė kalba išreiškianti idėją, pasitelkdama emalio techniką ji kuria miniatiūrinius atminties peizažus, kurie tarsi langas į žmogaus sielą. Tai atvaizdai persipynę su melancholija, jausena ir meditacijos būsena.
Tas noras kruopščiai, smulkiai, juvelyriškai perteikti gamtos motyvus miniatiūrose per liniją, spalvą, toną įgauna tapybiškumo, kompozicijos tarsi neužbaigtos, fragmentiškos, suteikia suabstraktintai gamtos erdvei tariamą tikrovę. Sukurtose sagėse dominuoja emalio peizažo fragmentai kurie derinami su gintaru ir akmenimis pratęsia paveiksliškumą.
Skaidrios vandens spalvos, palinkusi nendrė, dangaus mėlynumas ar tirpstantis sniegas, ledo gabalėlis ar žaluma, viskas sugula į formą prie žmogaus kūno, arčiau širdies. Sukurti papuošalai yra lyg žinutės, kurios akcentuoja žmogaus santykį su aplinka, nešiotojo požiūrį į juvelyriką, papuošalą, savastį. Taip kuriamas kraštovaizdžio reikšmingumas, siejamas su atsakomybe, jo puoselėjimu ir išsaugojimu.
Sukurti emalio fragmentai tarsi įtveriami sukurtose konstrukcijose, kurios įprasmina kuriamų objektų paskirtį. Ar tai būtų papuošalas, ar miniatiūra plaketėje, jis siejamas su pagrindine idėja apie tobulas gamtos formas ir perkuriamus gamtos vaizdinius, kalbančius apie dabartį.
