2020 m. gegužės 6 d. netikėtai mirė tapytojas, portretistas PRANCIŠKUS GERLIKAS. Tapytojas ruošėsi surengti jubiliejinę savo tapybos darbų parodą, kaip ataskaitą už viso gyvenimo kūrybą. Ši virtuali paroda skirta menininko vienerioms mirties metinėms paminėti.
Pranciškus Gerlikas gimė 1940 metais, balandžio 17 dieną, Mažrimų kaime, Šilalės rajone – mirė 2020 metų gegužės 6 dieną, Vilniuje. 1963–1968 metais studijavo VDI (dabar Vilniaus Dailės akademija). Parodose dalyvavo nuo 1972 metų, nuo 1976 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, laisvas dailininkas. Pranciškaus Gerliko kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai, valstybinės ir privačios įstaigos bei organizacijos. M. K. Čiurlionio, Žemaičių kultūros draugijų, Šilaliečių klubo narys. Surengė daugiau nei 50 personalinių parodų Lietuvoje ir už jos ribų.
Pranciškui Gerlikui kūrėjo idealas buvo italų Renesanso epochos menininkas Leonardas Davinčis – ne tik vienas žymiausių pasaulio tapytojų, bet ir išradėjas, anatomas, architektas... universali asmenybė. Pranciškus Gerlikas siekė būti panašus į jį – nuo pat mažens mėgo piešti, tapyti, yra išlikę jo ankstyvieji darbai, motinos Petronėlės Gerlikienės portretas, autoportretai ir natiurmortai. Susiradęs Šilalės bibliotekoje meno albumus mokėsi kopijuodamas L. Davinčio, P. Rubenso, Rembrandto darbus. Studijuodamas dailės Institute (dab. Vilniaus Dailės akademija) susidomėjo akvarele ir puikiai įvaldė šią techniką, tačiau daugiausiai jo darbų yra sukurti aliejiniais dažais. Dailininkui buvo labai svarbu spalvos ir jų deriniai, studijavo jų emocinį poveikį žmonėms. P. Gerlikas turėjo savo tapybos techniką, dažų derinimo būdus, netgi pats gamindavo drobei gruntą, jo tiklas – kad darbai išliktų nepakitę per amžius.
Domėjosi žmonių jausminėmis būsenomis ir jų išraiška, stengdavosi suvokti kokia emocija juose dominuoja ir siekė tai perteikti portretuose. Nutapė daugiau nei 400 portretų, jų tarpe P. Širvio, B. Kutavičiaus, Just. Marcinkevičiaus, J. Strielkūno ir daugelio kitų. Kurdamas siekė ne tik portretinio panašumo, bet ir perteikti jų gyvenimo ir kūrybos esmę. Tai yra tiesiog žmonių studijos, bendraujant su jais gyvai dirbtuvėje, jie visi ateidavo pozuoti tapytojui. „Tapyboje vaizduoju savo amžininkus – lietuvių tautos šviesuolius ir praeities didvyrius. Atskleisdamas jų individualybes, dvasios autentiškumą. Portretuose ir kituose paveiksluose siekiu investuoti teigiamas emocijas spinduliuojančią energiją, optimizmą, norą sveikai gyventi ir kultūra pagerinti pasaulį...“. Tiek tapant amžininkų portretus, tiek istorines asmenybes autoriui buvo labai svarbu užčiuopti ir išryškinti žmogaus psichologinę būseną, pabrėžti tik jam būdingus bruožus, juos sustiprinti pasitelkdavęs ne tik būdingą atributiką, bet ir tam tikrus spalvų derinius ir aišku, piešinį.
Pranciškus Gerlikas – nepaprastai jautrus peizažistas, labai mylėjo gamtą. Visą gyvenimą rašė poeziją, iki pat mirties vedė dienoraštį, buvo idėjos žmogus. Lygiagrečiai domėjosi techniniais išradimais, braižė naujų formų motociklų ir lengvųjų mašinų modelius. Ypatingai atsidėjęs daugelį metų braižė, eskizavo ir konstravo skraidyklę, kad žmogus galėtų skraidyti savo jėgomis, kaip jis vadino muskuloplaną. Tobulino jo dizainą, tiek techninius parametrus, tiek estetinę išvaizdą. Jo didžiausia svajonė buvo suteikti žmogui sparnus ir skrydžio laisvę.
Keletas Praciškaus Gerliko minčių, kurios geriausiai nusako jo gyvenimo nuostatas:
Pakilau nuo molėtos Mažrimų kalvos rūstokame Šilalės krašte, Žemaitijos gilumoje, kurio dvasios apstu mano paveiksluose. Čia vis sugrįždamas tebeskraidau viršum gimtinės lopinėlio XXI amžiui skirtais sparnais. Būdamas kūrybingas keletoje sričių pasirinkau tapybą. Ji man – gyvenimo pilnatvė – energetinis epochos metraštis...
Žmogus – man visko centras, todėl labiausiai gilinuosi į portretą. Ypač mane pavergė Vytautas Didysis ir viskas, kas su juo susiję: Trakai, jo gimtinė. Čia budi šio vieno didžiausio pasaulinio valdovo dvasia...
Mano kūrybos stichija – gydyti žmogaus sielą spalvos ir sparnuotos minties pagalba, skatinti žmonijos tobulėjimą ta universalia Visatos atstovų kalba saistoma telepatijos laisve...
Domina dvasinė sfera ir žmonijos ateities galimybės...
.jpg) |
 |
