„Parodos pavadinimas „STASIULEVIČIUS 65“ žymi dailininko kūrybos metus – kaip dailininkas jis gimė 1956 m., baigęs Vilniaus dailės institutą ir nutapęs pirmąją savo drobę „1536 m. valstiečių sukilimas Žemaitijoje“, kuri dabar saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose. Kaip juokauja parodos autorius, „savo kūrybinį kelią pradėjau nuo Devintosios simfonijos“ - įspūdingo formato daugiafigūrės kompozicijos istorine tema. Vėliau paveikslų formatai mažėjo, turtėjo tapybinė kalba. Dailininką dabar žinome kaip XX a. lietuvių dailės reformatorių, kuris 6–7 dešimtmetyje kūrė naują plastinę kalbą. Jo darbai žymėjo moderniosios dailės traukimąsi nuo vyravusio akademinio natūralizmo kanonų. Ieškodamas autentiškos raiškos, autorius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti koliažo techniką. Vėlesnėje kūryboje A. Stasiulevičius „įteisino“ koliažą kaip specifinį dailės kalbos sandą, smarkiai išvystė jo galimybes, praplėsdamas moderniosios Lietuvos dailės raiškos ribas. Esminiai dailininko tapybos bruožai – abstrakčios formos sudvasinimas, laiko, kaip filosofinės kategorijos, interpretacija, ypač jautrus ir išlavintas spalvų pojūtis, linijinės ritmikos muzikalumas ir novatoriškas koliažo ir paveikslo paviršiaus faktūros suvokimas, monumentalumas ir dekoratyvumas.
A. Stasiulevičius. Erdvės motyvas. 1980-1996
Parodos „Arkos“ galerijoje pagrindą sudaro tapybos darbai iš autoriaus kolekcijos ir Kėdainių krašto muziejaus rinkinio. Eksponuojami paveikslai iš svarbiausių dailininko tapybos ciklų – „Vilniaus panoramos“, „Sienos“, „Vilniaus getas“, „Vilniaus verbos“, „D‘Apre“, „Kristaus kančios istorija“, „Žvaigždynai“, „Muzikinis ciklas“. Parodos chronologiją pradeda 1966 m. nutapytas „Šv. Kristoforas“. Tai parabolė apie uždaros visuomenės patirtį, kurią dailininkas perteikė interpretuodamas Kristoforo legendą: upę, per kurią milžinas Kristoforas neša vaikelį, dailininkas pavaizdavo kaip besirangantį drakono kūną, kurio žvynus koliažo technika sulipdė iš to meto laikraščiuose spausdintų tarybinių politinių veikėjų veidų, o drakono akyje įklijavo Stalino portretą. Šis kūrinys buvo eksponuotas 1966 m. parodoje „Vilnius dailės kūriniuose“, tačiau tarybinio saugumo nurodymu pašalintas iš parodos ir ilgiems dešimtmečiams nugulė autoriaus dirbtuvėje. Naujausias paveikslas parodoje datuojamas 2021 m. Greta tapybos rodoma senojo Vilniaus piešinių bei kompozicijų iš 1963-2019 m., kuriuose parodos lankytojai galės atrasti ir „dingusį Vilnių“.
A. Stasiulevičius. Kiaulės virš Vilniaus. Is ciklo D'apres 2002
Galerijos erdvėse skambės paties dailininko skaitomi Juditos Vaičiūnaitės, Mozės Kulbako eilėraščiai, Antano Ramono prozos ištraukos apie Vilnių. Bus rodomi filmai – tai kino dokumentininkų Juozo Matonio ir Algirdo Tarvydo filmai apie dailininką (1997, 2009 m.), kino režisierės Laimos Pangonytės 1989 m. užfiksuoti neredaguoti dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno ir A. Stasiulevičiaus pokalbio kadrai bei trumpametražinis Onos Stasiulevičiūtės filmas „Gimdymas“ apie vieno A. Stasiulevičiaus paveikslo gimimo istoriją.
Sinchroniškai su šia paroda „Arkos“ galerijoje vyksta ir kita retrospektyvinė A.Stasiulevičiaus paroda Oginskio rūmuose Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, kuri veiks iki rudens.“
Parodos kuratorė Aušra Stasiulevičienė
-
1960–1976 m. dailininkas dėstė tapybą, piešimą M. K. Čiurlionio meno mokykloje; 1976–1979 m. dėstė tapybą, kompoziciją Lietuvos valstybiniame dailės institute, 2004-2006 m. - Klaipėdos universiteto menų fakultete. Dailininkų sąjungos narys nuo 1957 m. Nuo 1979 m. pasišventė vien kūrybai. Kūryba įvertinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“, Lietuvos Respublikos Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2012 m. tapo Kėdainių krašto garbės piliečiu. Aloyzo Stasiulevičiaus kūriniai saugomi 7 pasaulio muziejuose, taip pat Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose muziejuose bei privačiose kolekcijose.
A.Stasiulevičius. A. Sutkaus fotografija.
Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki gegužės 29 d.
Lietuvos dailininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Parodos partneris Kėdainių krašto muziejus.
