Parodoje „Išbūti“ Dagnės Gumbrevičiūtės aliejinę tapybą ir Virginijaus Kazlausko projekte „Sirijus“ sukurtus grafikos darbus papildo video kūriniai ir medijų instaliacijos. Bėgimo pajūriu vaizdus lydintis sinematinis garso takelis padeda įsiklausyti į savo kvėpavimą, atrasti ritmo keliamą ramybę. Rinkdamiesi savo kūrybą matyti kaip vidinio pasaulio fenomenų atspindį, autoriai poetiškai atranda chaoso ir tvarkos balansą, o pagrindiniu kūrybos objektu įvardina savęs jausmą.
Spalvingi peizažai ir portretai, kontrastuodami su monochrominėmis abstrakcijomis, atskleidžia, regis, net ir labai nutolusių būsenų sąsajas. Efemeriškos prigimties patirčiai suteikdami fizinę kūrinio formą, kūrėjai ne tik įvardina, kas tose patirtyse nekinta, bet ir kviečia joje išbūti.
Parodos kuratorė Austėja Mikuckytė-Mateikienė
Dagnė Gumbrevičiūtė
Tapyba apie momentus, kurių nesinori paleisti.
Geras jausmas neriboti pasaulio.
Pasklidus už mano ribų, pasidarė erdvu.
Kai tik patirti erdvę tapo nepakankama, vėl pradėjau tapyti. Kasryt išbėgu toli, vaizdai sparčiai keičiasi, veriasi horizontai, bekelės, pušynai. Kartais reikia labai daug nubėgti, kad priartėtum prie savęs. Bėgu dar. Būna, riba tarp manęs ir kelio bebėgant sunyksta. Bėgu dar. Susitapatinus su aplinka, tampa nesvarbu, kokia ji savo paviršiuje: nykstanti, blaškanti, abejotina. Atsigręžus į tai, kieno vertė nekinta, nesinori paleisti. Laikau teptuką. Erdvė juda, alsuoju – sambūvis tęsiasi.
Dagnė Gumbrevičiūtė 2018 m. baigė kino ir medijų scenografijos magistro laipsnio studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2019 m. įteiktas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už geriausią studento darbą. Nuo 2015 m. dalyvauja tapybos ir scenografijos parodose, 2020 m. tapo Lietuvos dalininkų sąjungos tarpdisciplininio meno sekcijos nare.
Dagnė Gumbrevičiūtė, Kuršių Nerija
Tai menininkės trečioji paroda, jungianti videoinstaliacinį meną ir tapybą. Kūno judesį atradusi kaip įrankį gilesniam savęs pajautimui, autorė fiksuoja šio proceso esminius momentus ir, bendradarbiaudama su kroatų kompozitoriumi Matija Vojvodic, leidžia žiūrovui juos patirti.
Virginijus Kazlauskas
Mano paveikslai – lyg muzikos kūriniai ar mažutės poemos, pasakojančios apie jausmus ir išgyvenimus, daugiau tamsius ir sunkius, nei lengvus ir švelnius. Jie gali atbaidyti, išgąsdinti, tačiau siekis pažinti tamsą veda prie jos poetiškumo atradimo. Tamsa apglėbia ir lyg jūra bando skandinti, bet kartu ramina lyg belaikė erdvė, leisdama levituoti ir išbūti.
Sluoksniuojant juodą tušą ant švelnaus kiaušinio lukšto atspalvio, menančio šviesą, atveriu naktį ir kviečiu pamatyti save, prisiliesti prie neaiškumo, nepažinumo, neapibrėžtumo, bandant atrasti tamsos poeziją savyje. Grafikos seriją papildo instaliacija, aprašanti tamsą kaip autonomišką idėją. Tai abstrakti forma, supinta iš mano juodų rūbų, menančių kasdienį gyvenimą: vaikščiojimus Vilniaus gatvėmis, stovėjimą prekybos centrų eilėse ar buvimą sakralioje erdvėje.
Virginijus Kazlauskas, Poema I, Poema II
Virginijus Kazlauskas projekte „Sirijus“ meno kūrinius pasitelkia kaip kalbos formą, siekdamas atskleisti jausmus ir vidinio pasaulio fenomenus. Virginijus gilinasi į žmogaus psichologiją, studijuoja, ieško meno ir psichologijos sankirtų. Tai pirmoji menininko paroda.
Parodą kuruoja Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Paroda „Išbūti“ galerijoje „Arka“ veiks iki balandžio 24 d.
Paroda yra galerijos kūrybinės programos, kurią finansuoja Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos kultūros taryba, dalis.
