Gintaro Palemono Janonio naujausių tapybos darbų parodoje „Mitai” – daug džiaugsmo akims ir peno fantazijai. Net užrašytus mitus galima interpretuoti be galo be krašto, tad nutapytiems „mitams” ir jų interpretacijoms neturėtų būti nubrėžtos jokios ribos.
2020 metais nutapyti darbai dar tokie nauji, sodriai kvepiantys aliejiniais dažais ir laku, kad kai kuriems dar nespėta sugalvoti pavadinimų, tad leisiu sau gana laisvai pafantazuoti interpretuodama naujausius sfinksiškus Gintaro Palemono Janonio mitologinius vaizdinius.
Tapytojo paveikslai tiesiog spinduliuoja spalviniu geismu, gyvybingumu. Ne viename kolegų tekste G.P.Janonis apibūdinamas kaip tikrasis ekspresionistas, tobulos klausos koloristas. Kad ir kaip vengtumėme postmoderniajame lauke modernistinę dailę apibrėžiančios terminologijos, negalima nesutikti, kad būtent tokia ir yra Gintaro Palemono tapyba, tik dar pridėčiau, kad ne tik ekspresionistinis, bet ir fovistinis spalvų geismas, gyvybingumas, „šviežumas” padaro menininko paveikslus tokius patrauklius ir retam parodų lankytojui, ir tikram meno gurmanui.
Kokie mitologiniai vaizdiniai, figūros ir personos, artefaktai įsikūnija G.P.Janonio naujausiuose paveiksluose? Juos sąlyginai galima įvardinti „sfinksais” arba „hermomis”, arba abstrahuotomis stovylomis, į kurias menininkas įkvepia gyvybės, jausmo, minties ir paslapties dvasią. Paslapčių saugotojai, saugotojos, atminties nešėjai, mįslių įminėjai ir uždavėjai…
Moteriški, vyriški, hermofroditiški siluetai ir yra tie mitologiniai vaizdiniai, užuominos apie tąsią ir kartu trapią europinės civilizacijos tėkmę bei menininko savistabos, savijautos atspindžiai.
Siluetai ir šešėliai, o šešėliai – ypač ryškūs, nes „sfinksus” ir „hermas” užliejanti spalvų šviesa yra lyg Saulė, kurios kaitroje šešėlis įgauna neišpasakytai sodrias, gyvas spalvas, „diskutuojančias” su antikinių vazų, kolonų, laiko dievo dviveidėmis galvomis ir jas vaizduojančiomis vazomis, nužiūrėtomis gal Luvro koridoriuose.
Pervertas kentauras, pašėlęs šuo ir gaidys, klivijos lapų fontanu „ištryškę” Gorgonės plaukai, žaismingos figūros, siluetai, kultūros istorijos, antropologijos citatų atšvaitai, vieno ar kito mito arba paties susigalvotos mitologijos blyksniai – ženkliškasis paveikslų pamušalas, pagrindas, nes visi reveransai čia suteikiami spalvai, spalvos kalbai, spalvos degos, spalvos gaisų, dangaus skaisčio, brėkšmo ar kaitros raiškai. Spalvos gyvumas, sodrumas, subtilus spalvos bei šešėlio „suokalbis”, potėpio ekspresija, o kartais ir taupus, bet daugiareikšmis blikas teikia daug malonumo akims. Kiek daug džiaugsmo akims ir kiek daug peno mitiškajai fantazijai…
Parodos kuratorė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė
Paroda veiks: kovo 23 - balandžio 10 dieną.
VDA galerija Akademija, Pilies g. 44, Vilnius. Darbo laikas: pirmadieniais-šeštadieniais 12-18 val. (sekmadienį galerija nedirba).
Dėl karantino ribojimų, atidarymo renginys nevyks. Vienu metu galerijoje galės lankytis iki 4 asmenų.
