Kaip ir anksčiau, mano kūrybos pagrindiniu leitmotyvu išlieka žmogus ir jo aplinka. Savo personalinėje parodoje, „One Size“ noriu kalbėti apie žmogų, žmones, skirtingas jų patirtis. Man svarbu atskleisti žmogaus vidinius konfliktus, sudėtingą dvasinį būvį, kuris visuomet yra veikiamas, formuojamas aplinkos. Man įdomu, kaip aplinka formuoja žmogų, kokias patirtis mes įgauname, kaip jos išlieka ir kokį poveikį palieka mūsų tolesniame gyvenime. Kas mus augina, o kas - naikina? Pavyzdžiui, vienoje iš savo naujausių skulptūrinių kompozicijų, „One Size” žmogų sugretinau su plastilino gabalėliu. Išoriškai jie panašūs tik pradinėje stadijoje - kol guli nepaliesti dėžutėje. Visi lygūs ir tvarkingi, skiriasi tik spalva. Žmogus kaip ir plastilinas yra labai plastiškas, jį galima lengvai deformuoti ir pažeisti. Jis lengvai perima aplinkos poveikį, atspindi jį. Tai man primena grūdų saują. Sėklos nesiskiria viena nuo kitos, kol nepapuola į dirvą. Į gyvenimą. Niekada nežinai kas išaugs. Kaip Volteras yra pasakęs: “Aplinka žmogui - visas jo likimas“. Iš to kyla klausimas: kuo mes būtumėm, pasodinti vienoje ar kitoje dirvoje? Taigi, šioje parodoje noriu aplinkos poveikį perduoti ne tik per plastikos kalbą, deformaciją, kontrastą, bet ir per spalvą. Kaip ir paskutinėje savo parodoje, labai didelį dėmesį skiriu spalvoms ir jų sąskambių ieškojimui. Simboliška, kad esu pakviesta suorganizuoti personalinę parodą būtent Marko Rothko centre, nes jis man padarė didelę įtaką spalvos pajutimui. 2017-aisiais metais reziduodama Marko Rothko centre labai daug laiko praleidau su jo kūryba. Ypatingi man buvo ir iš naujo atrasti jo tekstai, kurie nukreipia ne tik į vizualų, bet ir į gilesnį meno suvokimą.
Parodą remia Lietuvos Kultūros Taryba.
