Mano santykis su savimi pačia. Mano vieta sociume. Kas aš esu - asmeninėje aplinkoje, kas - tarpe kitų žmonių, koks mano vaidmuo kitų vaidmenų jūroje. Tai nuolatos mane lydintys klausimai, savasties zondavimas. Drobėje šios įvairiopos paieškos susitraukia iki mano lokalaus pasaulio pajautos, pačios būties išgyvenimo. Tai erdvė, kurioje vos telpu aš ir manieji klausimai. Tiek tapydama autoportretą, tiek kitą žmogų/objektą, reflektuoju ir fiksuoju nepritapimo jausenas - savęs, kaip svetimkūnio patirtį, esamoje aplinkoje. Mane domina fenomenas - kaip vienoje akimirkoje žmogus gali aiškiai apčiuopti savo buvimą, žinoti savo reakcijas ir pasirinkimus, tačiau kitoje jau neberastini savęs ir aiškaus savo atoveikio aplinkai. Išgyventi neužtikrinto egzistavimo, nepriklausymo, nesvarumo, nutirpimo būsenas.
Parodos idėja - savo darbais prisiliesti ir atspindėti tiek priklausymo, tiek nepriklausymo grupei ar bendruomenei vidinę problematiką.
Tai neišvengiama dviejų kraštutinumų dilema - priklausymas žmonių grupei ar bendruomenei paima dalį asmens identiteto vardan grupės vienovės. To pasekoje individas išgyvena vidinę frustraciją; vienok, nepriklausymas jokiai grupei ar bendruomenei, kelia “atskirties” ir vienišumo išgyvenimus tam pačiam individui. Tai - nuolatinės egzistencinės paieškos “aukso viduriuko”, svyravimas nuo pritapimo ligi nepritapimo, nerandant stabilaus vieno vardiklio.
Šios parodos projektas yra tęstinis. Pirmasis parodos “NE/PRITAPUSI” atidarymas įvyko 2019 metų spalio mėnesį kūrybinėje erdvėje “Ideas block” Vilniuje.
Parodose kartu su atidarymu/ uždarymu vykdomas ir menininkės muzikinės grupės “Skafandras ir drugelis” (indie - folk ; electro - folk stiliaus) koncertas.
Grupės “Skafandras ir drugeIis” atlikėjai : Milda Derkintytė-Sadauskienė - vokalas, gitara, klavišiniai; Nerijus Sadauskas - vokalas, gitara; Mantvydas Sadlevičius – mušamieji.
Milda Derkintytė-Sadauskienė gimė 1987 m. Kaune. Mokėsi Kauno dailės gimnazijoje, kur tapybos mokė Gintautas Vaičys, Ramunė Staškevičiūtė, Gintaras Zubrys. 2017 m. baigė Vilniaus dailės akademijos Tapybos bakalauro studijas Kauno fakultete. Tapybos žinių sėmėsi pas dėstytojus Aušrą Barzdukaitę-Vaitkūnienę, Jovitą Aukštikalnytę-Varkulevičienę, Praną Griušį. Baigiamajam bakalauriniam darbui vadovavo prof. Laima Drazdauskaitė.
Nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose. Dalyvavo projekte ,,Įkalintų asmenų meninių įgūdžių (tapybos srityje) lavinimas bendroje veikloje su profesionaliais menininkais“ Kauno tardymo izoliatoriuje Kaune. Įgyvendino personalinį žemės meno projektą „Emoji“ Karklės muzikos festivaliui, kartu su Nerijum Sadausku, Karklėje. 2017 – 2019 dirbo kino dailininke/ dekoratore kino konstrukcijų įmonėje „Cine fx studio“. Dalyvavo kuriant švedų, norvegų, britų serialus, dirbo kompanijų HBO ir SKY prodiusuojamuose filmuose "Černobylis" ir "Jekaterina Didžioji" .
Mano kūrybinė veikla glaudžiai susijusi su socialinių/ meno projektų patirtimi. Be individualios kūrybos, tai yra ir tarpdisciplininių meno sričių projektai, ir plataus spektro kuratoriniai projektai. Ypatingai mane domina projektai, įtraukiantys įvairių socialinių sluoksnių žmonių grupes, įskaitant ir socialinės atskirties asmenis bei marginalus. Tai projektai, kviečiantys mane stebėti, patirti, reflektuoti ir tuomet atspindėti kūryboje. Mane ypač jaudina žmogaus trapumo išgyvenimai, jo paties ir jį supančios aplinkos pažeidžiamumas. Greta šių patirčių stebiu iškylant naują problemą - šiuolaikinio žmogaus pasimetimas vartotojiškoje kultūroje. Žmogaus, nenuilstamai kritikuojančio ir vertinančio ne tik kitų, bet ir savo veiksmus ir pasirinkimus, besiekiant tobulų, konkurencingų rezultatų. Žmogaus, nespėjančio su tempu, kurį užduoda visuotinė efektyvumo karštinė. Stebėdama save ir kitus, jaučiu, jog žmogus vis dar tebenešioja savyje pajautą natūralių gamtos procesų, ir sykiu yra spaudžiamas varginančio technologijų vystymosi. Tai neišvengiamai sukelia didžiulę frustraciją, nes išlaikyti pusiausvyrą tarp natūralaus ir dirbtinio būvio kainuoja be galo daug pastangų. Iš to kyla kartais kraštutinė dvasinių, psichinių ir kitų galių įtampa. Mane jaudina regimai augančios skausmingos žmogaus paieškos, kaip būti šiame sudėtingame laikmetyje.
Mano kūrybos lauko centre yra žmogus, veikiamas laiko, istorijos, ryšių, santykių, subjektyvių išgyvenimų ir aplinkos veiksnių. Jų visumą apjungia asmeninės mano pačios refleksijos. Tapydama tiek savo, tiek kitų žmonių portretus, ieškau bendrų jungčių. Ieškau sąsajų tarp savęs ir kito žmogaus arba „tampu“ tuo žmogumi, kurį tapau, jausdama, kad esame viena. Išgyvenu ryšius ir susitikimus su kitais žmonėmis, lyg turėtume tą pačią per amžius atsikartojančią patirtį. Pagaunu save sąmoningai ar pasąmoningai savo drobėse keliant metafizinius klausimus apie pačią būtį, kurią veikia individualios ir visuotinės patirtys, galbūt ir kylančios iš kolektyvinės pasąmonės.
