Menininkų grupė IŠ REIKALO keletą kartų pasirodžiusi Lietuvos dailininkų sąjungos organizuotuose renginiuose bei jos galerijose, taip pat 2017-2019 m. aktyviai pasireiškusi Lietuvos geležinkelių muziejaus “Sąstato” galerijos projektuose, 2019 m. pavasarį Kultūros nakties renginio metu startavo su plačios apimties paroda “Meno salos” naujai atrastoje, rekonstrukcjų dar nepaliestoje industrinėje “Dūmų fabriko” erdvėje (renginio “Kultūros balaganas Dūmų gatvėje” kontekstas). Taip pat su šios parodos konservaciniu variantu, papildytu vasaros dirbtuvės/plenero segmento “Made in Dūmų fabrikas” darbais grupės autoriai pasirodė Vilniaus galerijų savaitgalio - 2019 renginyje. 2019 m. “Dūmų fabriko” erdvėje vykusiose parodose lankytojai buvo supažindinami su trimis meno zonomis - salomis, reprezentuojančiomis grupės IŠ REIKALO aukso fondo kūrinių bei grupės vykdytų meno projektų nuotrupų dalinį vaizdą bei pristatančiomis “eksportinių“ bei vietinių ar kokiais nors ryšiais susijusių su Naująja Vilnia autorių kūrybą. Šiais metais grupė IŠ REIKALO jau rekonstruotoje kultūrinių veiklų “Dūmų fabrikas” bravoro teritorijos dalyje, iš dalies tęsdama pernykštes tradicijas bei papildydama jas naujais niuansais pristato kameriškesnio pavidalo, bandančią balansuoti ties giminystės riba su esama erdve parodą “Made in Dūmų fabrikas & Co. Meno salos ir salelės”. Meno salų ir salelių archipelagas šį kartą susideda iš 2 stambesnių, tarpusavyje vietomis persiliejančių zonų (salų): eksportinio meno į NV salos bei vietinio NV meno salos (NV- Naujoji Vilnia). Eksportinio meno į NV salos areale - platus įvairių kūrinių spektras. Čia galima atrasti nuo šiandieną ryškias pozicijas lietuvių naujojoje tapyboje turinčių autorių retai matomų šmaikščių jaunystės kūrinių (scenografės, tapytojos Martos Vosyliūtės 2002 m. “Lietuviškas peizažas” (iš ciklo “LT chat portretai”, rodytas “2 Show. Jaunas menas iš Latvijos ir Lietuvos”, ŠMC, 2003, Kuratoriai: Helena Demakova, Kęstutis Kuizinas, Linara Dovydaitytė, Renata Dubinskaitė, Kristina Inčiūraitė, Virginija Januškevičiūtė, Ūla Tornau), mažokai oficialiose menų erdvėse rodytų naujų grafikės bei tarpdisciplininės menininkės Eglės Vertelkaitės autorinės technikos kūrinių, gvildenančių informacijos srauto begalybės bei kaitos problemas (“0123456789”, “Nuliai ir vienetai”, “Įstrižas brūkšnelis”- visi 2019) iki visiškai dar niekur nerodytų, naujai 2020 metais sukurtų tarpdisciplininio menininko Roberto Gritėno (aktualijų temos instaliacija "Rinkimų ontologija" 2020), tapytojų Rasos Noreikaitės-Miliūnienės (“Zona industriale katė I”, “Zona industriale Katė II”, “Konstrukcijų” serija - visi 2020), Agnės Kulbytės (“Hommage à Giacometti”, “Bokštas”, ”Pilkas” - visi 2020) kūrinių. Eksportinio meno salos kontekste temos aktualumu ir visuotinumu menininkų sluoksniui išsiskiria kūrėjo- užsakovo/norėtojo/pirkėjo santykių temą analizuojantis menininkės Ievos Paltanavičiūtės tradicine vitražo sukurtas kūrinys ("Plona auksinė linija" 2014).
Taip pat šioje saloje sutinkame tyliai pogrindžiuose dirbančių autorių kūrinius. Tai tiesiai iš dirbtuvių atkeliavęs piešėjos bei video filmų kūrėjos Rasos Brazauskaitės ("Be pavadinimo I-III", 2017) bei grafikės Lidijos Pakonaitytės (“Šaltis”, 2019) aliejinė tapyba. Aptariamoje eksportinio į NV meno saloje nemažą vietą užima kūriniai - migrantai, dalyvavę tiek šalies reikšmingumo, tiek kameriškesnio lygmens parodose bei projektuose. Šioje vietoje dominuojanti pozicija tenka parodos dalyvėms - keramikėms, dažnai savo gan lengvai dekonstruojamoms kompozicijoms panaudojančioms kitą aplinkos kontekstą, suteikiančioms įvietinto meno statusą bei naują gyvenimą.
Pats naujausias šiuo požiūriu kūrinys - menininkės Lauros Milevičiūtės - Černiauskienės keraminė kompozicija “Terakota” (2020), atkeliavusi tiesiai iš Šv. Jono gatvės galerijoje visai neseniai - rugsėjo pradžioje pasibaigusios parodos "Spalvos kalbėjimas” (kuratorė Eglė Maskaliūnaitė - Butkuvienė); keramikės Jurgitos Jasinskaitės objektai ("Nuotraukų galerija", 2014 ), eksponuoti LDS organizuotoje III -ojoje šiuolaikinio meno kvadrienalėje “Dailė ant vėliavos stiebo” (Q14) (kuratorius Vaidotas Žukas). Šiai tendencijai akomponuoja iš pirmo žvilgsnio mažesnės Vietinio NV meno salos atstovės - seserys keramikės: Zita Filimonovienė ir Gražina Jurgelevičiūtė. Menininkės parodoje “Made in Dūmų fabrikas & Co. Meno salos ir salelės” pristato kūrinius - migrantus, atklydusius iš Lietuvos geležinkelių muziejaus lauko ekspozicijos “Sąstato” galerijos projektų (“Pakeliui. Personalijų kokteilis”, 2017, “Muziejų naktis 2017 restauracija+” ir kt., abiejų kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė) Vietinio NV meno salą jau II-ą kartą “Dūmų fabriko” erdvėje atstovauja Naujosios Vilnios galerijos “Kamufliažas” (savininkė Aistė Mikštė) autorius Kristijonas Miliūnas su abstrahuotos bei meno meistrų citatas eksploatuojančios kamerinės tapybos kolekcija “Be pavadinimo” (2020). Dabartinėms fabriko erdvėms antrina gausus statybų paviršių ypatybes primenantis Naujoje Vilnioje gyvenančios autorės Vidos Reginos Sevrukienės drobių rinkinys. Jungtimi tarp salų gali būti tapytojos, Rasos Noreikaitės-Miliūnienės nauji darbai, tęsiantys pernykščio plenero “Dūmų fabrike” “meno gamybos” liniją. Autorė “produkuoja” tapybines kates, konstrukcijas, kurių prototipai liko tarp ikirekonstrukcinio fabriko sienų.
Parodoje dalyvauja 14 įvairių sričių menininkų, jų tarpe nemažai LDS narių, dažnai, protarpiais arba pirmą kartą pasirodančių grupės IŠ REIKALO projektuose.
