Vanda Padimanskaitė apie savo parodą „Žaliaakis peizažas“
Mano darbai – dažniausiai, bet ne visada, personifikuoti urbanistiniai peizažai. Kartais – priartinti, pilkoje sienoje įmūryti augaliniai motyvai ar į sienų „sekretus“ patekusios aplinkos detalės.
Atkarpoje tarp idėjos užuomazgos ir baigto paveikslo man įdomu tai, kuo apauga objektas, kol jį nutapau – kokiais šešėliais, spalvų deriniais, kas atsiranda nebūto, bet būtino, pavyzdžiui: pirštinė ant krūmo šakos, ryškiai rožinis vandens plėmas, gėlių medžiai paveiksle, kurį dedikavau Séraphine de Senlis.
Parodos pavadinimas „Žaliaakis peizažas“ parinktas pagal vieną pirmųjų šio ciklo paveikslų, kuriame dvi pailgos balutės, sudėjus potėpių taškus, virto akimis.
Visas kūrybinis procesas – įdomus žaidimas, kurį su malonumu žaidžiu, o atradimais – spalviniais ir figūriniais – dalinuosi su jumis ir kviečiu paveikslus apžiūrėti gyvai.
