Tai jau penktoji personalinė tapytojo paroda, kurios tematika šmėžuoja nuo industrijos, postsovietizacijos iki (post)industrinių utopijų/distopijų. Paroda galerijoje veiks iki rugsėjo 18 dienos.
Gustas Jagminas apie parodą:
„Žalios marios, ta spalva kaskart taip masina. O šiaip tai…, nieko gero nežadanti eutrofikacija: masinis dumblių žydėjimas. Kvapas ją išduoda. Azoto ir fosforo junginių perteklius. Toliau betoninės krantinės ir čia pat industrija: siurbia naftą, krauna trąšas.
Kitąsyk einu laukais, ten kur lygumos: stulpai, būdelės, nurudę seni geležiniai rakandai, apleistos fermos, atgyvenusių daiktų pavienės sąvartos ir tas, viską persmelkiantis sulaukėjusių pievų kvapas. Tepalo dėmės ant vieškelio. Eitum toliau, bet prisimeni, kad tiltas per kanalą jau įgriuvęs.
Buvo laikas, kai lankiau žmogaus nepaliestus (neperkurtus) peizažus. O dabar vis dažniau suku ratus ten, kur vystoma industrinė veikla, kažkas sugriuvę ar dar tik statoma, ieškau vietų, ten kur buvo žmogus ir paliko (paliks) po savęs vienokius ar kitokius artefaktus, o gal tik nugyventą dykvietę. Tapybos darbų rinkinio parodai Elektros gamykla priešistorė – praeita žiema (kurios kaip ir nebuvo), kai nutapiau keletą postindustrinių peizažų.
Galiausiai tai sugulė į keliolikos darbų tapybinį pasakojimą. Tematika šmėžuoja nuo industrijos, postsovietizacijos iki (post)industrinių utopijų / distopijų. Visa tai radosi iš ilgų pasivaikščiojimų po miestus ir po užmiesčių dykvietes, vis dažniau permąstant nūdien sunkiai išsprendžiamą konfliktą: tarp nežabotos antropoceno plėtros ir tarp grėsmės rūšių įvairovei (beje ir mums patiems) bei tarp pažeistos klimato pusiausvyros.“
Gusto Jagmino paroda „Elektros gamykla“ yra galerijos vykdomo projekto „Meno erdvė jauniems menininkams“ dalis. Tai tęstinis meno projektas sėkmingai įgyvendinamas nuo 2011 m. apimantis jaunųjų kūrėjų parodų ciklus, skatinantis jų iniciatyvas, meninių idėjų tęstinumą.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
