Šioje parodoje eksponuojami nauji autoriaus darbai. Jie gimė, suradus atokvėpio valandų tarp keramikos mokymo, parodų kuratorystės, socialinių meno projektų, kitos veiklos. Sujungus visą šią ligšiolinę patirtį, ir gimė ši kolekcija, dalį kurios ir kviečiu žiūrovus apžvelgti. Keramikos menas didžia dalimi yra ir amato, technologijų valdymo erdvė. Be to, tai ir fizinių pastangų reikalaujanti kūrybos sritis. Nors molio apsuptyje dailininkas darbuojasi jau virš 40 metų, kaskart tenka išradinėti, bandyti, ieškoti gimusiai meninei idėjai tinkamiausios medžiaginės išraiškos. Viskas kiekvieną kartą vėl prasideda iš pradžių.
Žiedimas - viena mėgstamiausių, nelengvai įvaldomų keramiko technikų. Ji suteikia galimybę sukurti pagrindinį siluetą, tūrį, kuris vėliau transformuojamas.
Pasidairymai – bandymas perkratyti ligšiolines kūrybines patirtis : kai ką „reanimuoti“, į kai ką pažvelgti nauju kampu: molį papildyti kitomis medžiagomis: metalu, virvėmis.
Keramikos meno specifiką apibūdina ir neišsemiamos kūrinių spalvinių sprendimų galimybės, jų derinimas su skirtingų molių faktūromis, spalvinėmis galimybėmis. Autoriui smagu eksperimentuoti šiomis priemonėmis. Norisi tikėti, kad žiūrovai pajus šios žaismės trauką.
Menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė taip 7md savaitraštyje rašė :
"...Šv. Jono gatvės galerijoje eksponuojama keramika kitokia, nors puoselėjamas amatas čia ne mažiau svarbus, gal net reikšmingesnis, nes iš jo išauginamos kūrinių idėjos. Gvidas Raudonius, parodų kuratorius, edukatorius, daugelio keramikos procesų dalyvis ir iniciatorius, trečiojoje asmeninėje parodoje „Pasidairymai 2020“ pristato kūrinius, kurių išraišką lemia atlikimo technikos įvaldymo ir medžiagos atskleidimo dermė. Šiuo požiūriu jo kūryba atsiliepia į dabartinės pasaulio keramikos tendencijas demonstruoti techninį meistriškumą. XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai lietuvių keramikoje vyko aktyvūs modernėjimo procesai, Raudonius organizavo „gamtines“ keramikų parodas ir nemažai prisidėjo prie lietuviškos keramikos atsinaujinimo. 2010–2018 m. jis kuravo penkias Lietuvos keramikos bienales Vilniuje.
Raudoniaus kūryba išsiskiria solidžia ir tvirta forma, aiškumu, nesvarbu, ko jis imtųsi: žiestų puodą, lipdytų neįtikėtinai aukštą bokštą ar ant „smilgos“ sunertų molines žemuoges. Kūryboje susilieja asmeniniai potyriai ir žavėjimasis Rytų keramika, kurį išduoda natūralumo estetika, neįmantravimas, formų konstravimas keliais aukštais (šventyklos pagodos principu), žiedimo faktūrų paryškinimas, virvių ir bambuko deriniai su moliu. Orientalistinę tradiciją galima laikyti lietuviškos keramikos mokyklos bruožu, ją tarpukariu išplatino Liudvikas Strolis, vėliau perėmė jo mokiniai ir mokinių mokiniai.
Ne vienas darbas labai asmeniškas, įkvėptas vaikystės prisiminimų, skirtas išėjusiems šeimos nariams atminti („Vasara“, „Upė“). Tai darbai tikro keramikos meistro, kuriam nesudaro problemų nužiesti kad ir du visiškai identiškus indus („Distiliacija“), parinkti tokią glazūrą, kuri atrodytų labai natūrali, pačios gamtos suteikta, arba nužiestą formą keisti, performuoti į trokštamą abstraktų objektą. Tariamas kūrinių paprastumas slepia ne tik pagarbą tradicijai, bet ir siekį jai suteikti naujų spalvų. Stabilių siluetų darbai pasižymi šios meno srities esminėmis vertybėmis, kurios dažnai traukia keramikos mėgėjus: savotišku orumu, tvarumu, tradicijos tąsa ir kartu – daugiasluoksniškumu, kvietimu perskaityti autoriaus svarstomas gilesnes potekstes..."
Gvidas Raudonius
www.gvidokeramika.lt, www.rik.lt
