Tapytojas Audrius Gražys vėl grįžta į savo gimtąjį miestą Klaipėdą su dar niekur neeksponuota paroda „Ne[pa]kartojama“.
Nors jau kelis dešimtmečius Audrius gyvena ir tapo Vilniuje, jo sąsajos su Klaipėda niekuomet nebuvo nutrūkę. Jis ne tik rengė personalines parodas, bet ir pristatė ne vieną tarptautinį projektą. Bene ryškiausias jų – „Bitės meno erdvės“ (kartu su Vilmantu Marcinkevičiumi), kuomet atvirose miesto aikštėse tapytojai iš Lietuvos, Italijos, JAV, Farerų salų viešai kūrė didelio formato darbus. Prieš dvejus metus dailininkas tarptautiniu projektu paminėjo pirmojo Lietuvos civilinės aviacijos skrydžio Palanga – Klaipėda 80-metį .
Audrius Gražys ne tik tapo, bet ir kuria instaliacijas, scenografiją bei videomeną. Yra surengęs daugiau nei 60 personalinių parodų. 2017 metais įvertintas aukščiausiuoju Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimu „Auksiniu ženkleliu“ už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą.
Autorius, apie naująją parodą „Ne[pa]kartojama: „Žmogus, judėdamas laiko spirale ir periodiškai grįždamas prie pradžios su jau esama patirtimi, keičia ir pradžios formą, jos nebeatkartodamas. Atsirado poreikis grįžti prie klasikinės lietuvių tapybos, pastozinio (tiršto) potėpio, kolorito tradicijos. Naujausiuose mano darbuose laisvas potėpis iš verbų motyvo virsta moters siluetais, vietomis griežtėdamas iki apčiuopiamesnės formos ir vėl minkštai išsilydydamas drobėje“.
Kažkas, aplankęs parodą, nustebs, jog tokios Audriaus Gražio tapybos dar nėra matęs. Kiti įžvelgs sąsajas su mus jau įprastu tapytojo braižu. Kažkam patiks, kažkas skeptiškai mostelės ranka. Bet juk meno akivaizdoje abejingųjų ir neturi būti.
Ko gero taikliausiai apie Audriaus Gražio tapybą yra atsiliepęs klaipėdietis Leonidas Donskis.
“Nieko nėra nereikšmingo šiame tėkmės ir nenutrūkstamos kaitos pasaulyje. Įdėmiai pažvelk į save kiekvienoje laiko atkarpoje, nes rytoj būsi ją praradęs – tai žinia, kurią siunčia gilus, refleksyvus, bet sykiu spontaniškai įvairiapusis ir nenuspėjamas Audriaus Gražio menas“.
