„Istorijai šis tarpsnis yra niekis, tačiau žmogui tai reikšminga jo gyvenime ir kūryboje. Istoriją dažniausiai kuria dėsningumas, tuo tarpu žmonių gyvenimus ir jų likimus neretai nulemia atsitiktinumas.Vieną tolimą 1984 metų vasarą tuomet egzistavusios VDR Magdeburgo mieste vykusiame plenere susitiko ir susidraugavo lenkų ir lietuvių dailininkai.Taip aš sutikau Aleksandrą Olševskį, dailininką iš Radomo, net nenujausdamas, jog ši draugystė lydės mane visą gyvenimą.
Praėjo daug metų. Lietuvai atkovojus nepriklausomybę, tapo įmanoma patiems kurti savo ateitį. Žinodamas, jog tais nelengvais 1993 metais man pavesta vadovauti to meto Kauno dailės institutui, A. Olševskis man pasiūlė inicijuoti mūsų – Kauno ir Radomo institucijų bendradarbiavimą. Taip viskas prasidėjo...“
Edmundas Saladžius
„Aleksandras Olševskis formuoja savo kūrybą iš dviejų šiuolaikinės abstrakcijos pagrindų – geometrijos ir ekspresijos. Jis renkasi geometriją ir tokiu būdu konstruoja savąją šiuolaikiškumo viziją. Joje atrandame platoniškąjį realybės apibrėžimą: episteme, kas reiškia ekstazę, nepažinumo pažinimą, bei dianoia –dedukcinės logikos ir analitinio mąstymo sugebėjimus. Taigi,viena vertus, Olševskio kūrybos šaltinis yra „vizualus mąstymas“ – mąstymas daiktų formomis, spalvomis, judesiu, priklausomybės tarp daiktų ir žmonių matymu, antra vertus – tai tikslios matematinės taisyklės ir loginis mąstymas. Iš to galima daryti išvadą, jog jokūriniuose protas ir jausmas sudaro visumą, papildančią menininko suvokimo būvį ir kartu tarsi mus veda įprasmės paribį. Bandymas aprašyti Aleksandro Olševskio kūrybos evoliuciją – būtų kelionė būsimų darbų pėdsakais nuo idėjos iki jos įkūnijimo, nuo kūrinio nepriklausomybės siekio iki klausimo apie matematikos ir logikos vaidmenį formuojant meninį postulatą, pabrėžiant permainų nuoseklumą, vedantį į aiškias geometrines sistemas – nuo erdvės vizualizacijos grynomis geometrinėmis formomis be jokių aliuzijų į realybę, išlaikant kūrėjo darbams būdingą intelekto discipliną.“
Tamara Ksiąžek
Aleksandras Olševskis gimė 1944 m. vasario 27 d. Radome (Lenkija). Baigė studijas Lodzėje, įgijo diplomą Lecho Kunkos studijoje, šiuo metu yra Radomo technikos universiteto meno fakulteto dekanas, profesorius bei leidinio „Arterija“ redaktorius. Akademinio meno galerijos „Rogatka“ įkūrėjas (Radome). Dirba tapybos, kompiuterinės grafikos srityse ir yra surengęs 40 autorinių parodų ir 400 grupinių parodų Lenkijoje bei užsienyje.
Tamsos meistras
„Edmundas Saladžius – „naktinės“ grafikos meistras. Jis jaučiasi užtikrintas tamsoje. Tiek fizinėje, tiek metafizinėje. Fizinė Saladžiaus grafikos lakštų tamsa yra tokia tanki, kad jon sunkiai įtelpa apimlios, normaliais trimismatmenimis disponuojančios figūros. Todėl joms tenka arba suplokštėti, arba išsitęsti, arba tapti kontūrais. Įdomu, kad dailininkas (susidaro toks įspūdis) ne įveda figūras į šią tankią masę, o, kažkokiu būdu per ją slinkdamas ir gerai joje orientuodamasis, tiesiog atranda, apčiuopia jas, ten jau esančias, glūdinčias. Tuomet jam belieka figūras pažymėti. Žymima dviem būdais: spalva ir šviesa. Kalbant apie pirmąjį, iškeltinas aikštėn stulbinantis Saladžiaus atradimas: nors visi puikiai žinome, kad spalva neįmanoma be šviesos, spalvotosios šio dailininko žymimų figūrų dalys (dažniausiai raudonos) žydi spalvomis ir ten, kur tamsu – nors pirštu į akį durk. Antrasis žymėjimo būdas ypač efektingas tuomet, kai autorius uždega „neoninį" figūros kontūrą. Pradėjus kalbą apie metafizinę lakštų tamsą, pirmiausia ateina galvon „tamsiųjų" dailininkų bei rašytojų pavardės: Goya, Bacon, Kafka, Orwel, etc. Po to supranti, kad šioji metafizinė tamsa gali būti įvairiausiai interpretuota: ir kaip žmogaus likimas, ir kaip jo proto sutemos, ir kaip socialinės sistemos užvožtas dangtis. Betvisais atvejais matai: joje pinasi drama ir detektyvas. Būtent ši jungtis ir nulemia, kad,viena vertus, esi tosiostamsos slėgte slegiamas, bet, antra vertus, ji nepajėgia tavęs sutriuškinti.“
Alfonsas Andriuškevičius
Edmundas Saladžius gimė 1950 birželio 16 d. Kaune. 1974 m. baigė Vilniaus Valstybiniame dailės institute grafikos studijas. Profesorius, dirba Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto grafikos katedroje, buvo šio fakulteto rektoriumi. Kuria lakštinės grafikos, plakato, knygosiliustracijos srityse, aktyviai dalyvauja paradose Lietuvoje ir užsienyje.
Parodos laikas: 2020 06 11–07 04
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
LDS galerija „Meno parkas“
Rotušės a. 27, 44279 Kaunas
Dorotheenstrasse 22, 40235 Diuseldorfas
galerija@menoparkas.lt
www.menoparkas.lt
