Kviečiame visus, branginančius Vilniaus istoriją, birželio 5 d., 18 val. susirinkti prie Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus (Pilies g. 40) paminėti 140-ąsias Marijos Šlapelienės gimimo metines. Pro šventiškai papuošto namo langus skambės muzika, kiemelyje bus atidengta šiai progai sukurta meninė instaliacija, o galerijoje atidaryta fotografijų iš muziejaus fondų paroda.
Kadangi karantinas neleido į muziejų susikviesti visų draugų ir bendraminčių, daugelį planuotų iškilmių renginių perkėlėme į virtualią erdvę – renginys bus tiesiogiai transliuojamas muziejaus Facebook paskyroje.
Taip visi galėsime aplankyti vietą Neries pakrantėje ties Sluškų rūmais, kur prabėgo Marijos vaikystė, pasivaikščioti po siaurutę Saracėnų gatvelę, kurioje Marija ir Jurgis Šlapeliai nugyveno 20 metų, pakilnoti niekam nematytus asmeninius šeimos daiktus ir pavartyti laiškus bei dienoraščius.
Taip, negalėsime apsikabinti, priimti jūsų visų sveikinimų ir pavaišinti arbata. Bet virtualioje erdvėje vietų skaičius neribojamas ir nereikia laikytis socialinio atstumo!
Bet didžiausią jubiliejaus renginį – naują Vilniaus istorijos interpretacijų festivalį „SALVE!“ – nukėlėme į rugsėjo 18–20 dienas. Tuomet susitiksime gyvai.
***
Pirmoji „Birutė“, profesionalioji knygininkė, ištikimoji Vilniaus atminties sergėtoja ir nepalaužta lietuvybės puoselėtoja. Taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią ypatingą moterį.
Bajoraitė Marija Piaseckaitė ir medicinos mokslų studentas Jurgis Šlapelis susituokė 1905 m. Vilniuje. Meilėje ir santarvėje užauginę tris vaikus, būdami bendraminčiai ir bendražygiai, kartu laimingai nugyveno iki J. Šlapelio mirties 1941 m.
Marija Šlapelienė yra ne tik 1906 m. Vilniuje, miesto salėje įvykusios pirmosios lietuviškos operos – Miko Petrausko „Birutės“ pagrindinio vaidmens atlikėja, bet ir ilgiausiai veikusio lietuviško knygyno savininkė. („Turėjau lietuvių knygyną, per kurį nuo 1906 iki 1946 m. skleidėme šviesą lietuvių tarpe. Jame vargome, dirbome, nepaisydami nei sveikatos, nei grėsmės iš kiekvienos mus slegiančios valdžios (kurių tiek pasikeitė mūsų laikais!), nežiūrėdami pavojų, nei teismų, kratų, kalėjimų. Ir vis tai – dėl to spausdinto žodžio!“ Marija Šlapelienė). Knygynas prekiavo įvairiausiais spaudiniais, sukaupė kone visą pasaulyje išleistą lietuvišką literatūrą, pats leido knygas, atliko bibliotekos funkcijas ir visas šešias okupacijas buvo lietuvių susibūrimo vieta ir lietuvybės centras.
Marija ir Jurgis Šlapeliai žinomi dėl neįkainojamo indėlio puoselėjant lietuvybę. Meilę lietuviškam žodžiui ir atsakomybę už tautos išlikimą paveldėjo visi, emigracijoje už Atlanto atsidūrę Šlapelių vaikai.
1993 m. duktė Gražutė Šlapelytė-Sirutienė atgavo sovietų valdžios nacionalizuotus tėvų namus Pilies gatvėje ir padovanojusi juos Vilniaus miestui įvykdė mamos valią – įkūrė memorialinį muziejų.
