Jonas Jagėla
Specialybė:
Skulptūra
Gyvenamoji vieta:
Vilnius
Jonas Jagėla- dailininkas skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius.
Dailininkas gimė 1945 m. birželio 29 d. Čivuose, Kupiškio r. 1961–1966 m. Telšių Taikomosios dailės technikume mokėsi dailiojo metalo specialybės. 1966–1975 m. studijavo Vilniaus Dailės instituto skulptūros fakultete. Nuo 1976 m. dalyvauja parodose. Nuo 1994 m. dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Kuria monumentaliąją skulptūrą, antkapinius paminklus, portretus, mažąją plastiką.
Svarbesni darbai:
Paminklai: visuomenės veikėjui, gydytojui L. Vaneikiui (Palanga, 1989), Algimanto apygardos partizanams. Troškūnai, Anykščių r. (1996), Didžiosios Kovos apygardos partizanams. Gelvonai, Širvintų r. (1998), Generolui Jonui Žemaičiui–Vytautui. Palanga (2004), Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę. Rozalimas, Pakruojo r. (2006), Lietuvos tremtiniams. Aukų g., Vilnius (2006), Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės, Svėdasai, Anykščių r. (2009), Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui, Raižiai, Alytaus r. (2010), Memorialas 1949 m. vasario 16-os d. LLKS Tarybos deklaracijai ir šios deklaracijos signatarams, Mėnaičiai, Radviliškio r. (2010) ir kt..
Paminklai tarptautiniuose memorialuose lietuviams, žuvusiems Gulago lageriuose: Spaskas, Kazachija (2004), Balchašas. Kazachija (2004), Sandarmochas, Karelija (2008).
Žymiųjų Vilniaus Universiteto profesorių: M. Počobutas, J. Frankas, S.B. Jundzilas, J. Rustemas, L. Stuoka–Gucevičius, P. Smuglevičius, A. Nemčiauskas ir kt. 14 biustų galerija, Vilnius, Universiteto kolonų sal, (1976–1979).
Žymiųjų Vilniaus Universiteto profesorių bei auklėtinių: Ž. Liauksmino, I. Onacevičiaus, I. Domeikos, E. Eichvaldo, J. P. Franko, J. Jablonskio) figūriniai portretai, Vilnius, koridorius prie Universiteto kolonų salės (1984–2004).
Antkapiniai paminklai: aktoriui M. Smagurauskui, Antakalnio kapinės, Vilnius (1992), Lietuvos disidentui S. Jakui, Antakalnio kapinės, Vilnius (1997), Lietuvos disidentui V. Sevrukui, Antakalnio kapinės, Vilnius (1997), partizanams, politiniams kaliniams B. ir O. Trakimams, Migūčionių k. kapinės, Elektrėnų sav. (1998), architektui S. Lasavickui, Rasų kapinės, Vilnius (2001), kino režisieriui R. Vabalui, Rasų kapinės, Vilnius (2003), tremtinei, gydytojai, rašytojai D. Grinkevičiūtei, Eigulių kapinės, Kaunas (2004), dailininkui Juozui Petrui Čepuliui, Perlojos kapinės, Varėnos r., (2006), kino režisieriui L. Maculevičiui, Antakalnio kapinės, Vilnius, (2006) ir kt.
Portretai: aktoriaus R. Adomaičio portretinis biustas, (1978), architekto R. Jalovecko portretas, (1981), aktoriaus B. Babkausko memorialinis reljefas, Panevėžys (1990), S. Nėries memorialinis biustas, Panevėžys (1995), verslininko A. Didžiulio portretinis biustas, (1992) ir kt.
Jonas Jagėla sukūrė paminklus tipinius memorialinius ženklus 1944–1953 m. buvusių sovietų represinių struktūrų pastatuose (NKVD-MVD-MGB, stribų būstinės) kalintų ir kankintų Lietuvos piliečių atminimui, taip pat mokytojų ir mokinių, žuvusių okupacinių režimų (1941-1990) metu atminimui.
Darbams būdingas asociatyvumas, minimalizmas, metaforiškumas, rimtis.
Dailininkas gimė 1945 m. birželio 29 d. Čivuose, Kupiškio r. 1961–1966 m. Telšių Taikomosios dailės technikume mokėsi dailiojo metalo specialybės. 1966–1975 m. studijavo Vilniaus Dailės instituto skulptūros fakultete. Nuo 1976 m. dalyvauja parodose. Nuo 1994 m. dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Kuria monumentaliąją skulptūrą, antkapinius paminklus, portretus, mažąją plastiką.
Svarbesni darbai:
Paminklai: visuomenės veikėjui, gydytojui L. Vaneikiui (Palanga, 1989), Algimanto apygardos partizanams. Troškūnai, Anykščių r. (1996), Didžiosios Kovos apygardos partizanams. Gelvonai, Širvintų r. (1998), Generolui Jonui Žemaičiui–Vytautui. Palanga (2004), Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę. Rozalimas, Pakruojo r. (2006), Lietuvos tremtiniams. Aukų g., Vilnius (2006), Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės, Svėdasai, Anykščių r. (2009), Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui, Raižiai, Alytaus r. (2010), Memorialas 1949 m. vasario 16-os d. LLKS Tarybos deklaracijai ir šios deklaracijos signatarams, Mėnaičiai, Radviliškio r. (2010) ir kt..
Paminklai tarptautiniuose memorialuose lietuviams, žuvusiems Gulago lageriuose: Spaskas, Kazachija (2004), Balchašas. Kazachija (2004), Sandarmochas, Karelija (2008).
Žymiųjų Vilniaus Universiteto profesorių: M. Počobutas, J. Frankas, S.B. Jundzilas, J. Rustemas, L. Stuoka–Gucevičius, P. Smuglevičius, A. Nemčiauskas ir kt. 14 biustų galerija, Vilnius, Universiteto kolonų sal, (1976–1979).
Žymiųjų Vilniaus Universiteto profesorių bei auklėtinių: Ž. Liauksmino, I. Onacevičiaus, I. Domeikos, E. Eichvaldo, J. P. Franko, J. Jablonskio) figūriniai portretai, Vilnius, koridorius prie Universiteto kolonų salės (1984–2004).
Antkapiniai paminklai: aktoriui M. Smagurauskui, Antakalnio kapinės, Vilnius (1992), Lietuvos disidentui S. Jakui, Antakalnio kapinės, Vilnius (1997), Lietuvos disidentui V. Sevrukui, Antakalnio kapinės, Vilnius (1997), partizanams, politiniams kaliniams B. ir O. Trakimams, Migūčionių k. kapinės, Elektrėnų sav. (1998), architektui S. Lasavickui, Rasų kapinės, Vilnius (2001), kino režisieriui R. Vabalui, Rasų kapinės, Vilnius (2003), tremtinei, gydytojai, rašytojai D. Grinkevičiūtei, Eigulių kapinės, Kaunas (2004), dailininkui Juozui Petrui Čepuliui, Perlojos kapinės, Varėnos r., (2006), kino režisieriui L. Maculevičiui, Antakalnio kapinės, Vilnius, (2006) ir kt.
Portretai: aktoriaus R. Adomaičio portretinis biustas, (1978), architekto R. Jalovecko portretas, (1981), aktoriaus B. Babkausko memorialinis reljefas, Panevėžys (1990), S. Nėries memorialinis biustas, Panevėžys (1995), verslininko A. Didžiulio portretinis biustas, (1992) ir kt.
Jonas Jagėla sukūrė paminklus tipinius memorialinius ženklus 1944–1953 m. buvusių sovietų represinių struktūrų pastatuose (NKVD-MVD-MGB, stribų būstinės) kalintų ir kankintų Lietuvos piliečių atminimui, taip pat mokytojų ir mokinių, žuvusių okupacinių režimų (1941-1990) metu atminimui.
Darbams būdingas asociatyvumas, minimalizmas, metaforiškumas, rimtis.
