Juozas Adomonis
Specialybė:
Keramika
Gyvenamoji vieta:
Vilnius
Juozas Adomonis
1932 03 16
Seirijai
STUDIJOS
NARYSTĖ
Nuo 1957 – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
SVARBIAUSI APDOVANOJIMAI
2002 LDK Gedimino ordino Karininko kryžius,
2004 Vyriausybės meno premija
ŽINIOS APIE KŪRYBINĘ VEIKLĄ
Vilniaus dailės akademijos profesorius.
Tarptautinių simpoziumų dalyvis ir organizatorius.
Surengė 7 autorines parodas, dalyvavo tarptautinėse keramikos parodose, trienalėse ir konkursuose, sukūrė architektūros darbų. Parengė 8 leidinius ir parašė straipsnių apie taikomąją dailę.
Mokėsi Skiemonių pradžios mokykloje, 1947 m. baigė Skiemonių progimnaziją, 1947-1951 m. – Anykščių vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais pradėjo piešti: iliustruodavo Antano Tylos leistą sienlaikraštį "Į šviesą", kūrė dekoracijas mokykliniams vaidinimams. 1951-1957 m. studijavo Vilniaus dailės institute, įgijo meninės keramikos dailininko išsilavinimą.
1957-1961 m. J. Adomonis dirbo Lietuvos lengvosios pramonės valdyboje dailininku, 1961-1962 m. – Vilniaus modelių namų dailininku.
1962-1974 m. jis buvo Vilniaus dailės instituto vyresnysis dėstytojas, 1974-1984 m. – docentas. 1974-1986 m. J. Adomonis buvo Vilniaus dailės instituto mokslo ir mokymo reikalų prorektorius, 1976-2000 m. – Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėjas.
Nuo 1984 m. iki šiol jis yra Vilniaus dailės akademijos profesorius.
Nuo 1957 m. J. Adomonis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1957 m. jis dalyvauja parodose Lietuvoje, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV ir kitur, surengė kelias personalines parodas.
J. Adomonio personalinės keramikos parodos:1974 m. – "Vazos gėlėms" Dailės fondo vitrinoje Vilniuje; 1992 m. – "Interjero keramika" (kartu su Kaziu Morkūnu) "Akademijos" galerijoje Vilniuje; 2003 m. – "Keramikos plastika" Anykščių koplyčioje; 2004 m. – "Vamzdelinė keramika" Šv. Jonų gatvės galerijoje Vilniuje; 2007 m. – retrospektyvinė paroda "Baroti" galerijoje Klaipėdoje; 2011 m. – autorinė naujausių kūrinių paroda Anykščių sakralinio meno centre;
Lietuvos dailės istorijoje J. Adomonis yra laikomas naujos tendencijos, orientavusios lietuvių keramikos meną nuo utilitarumo dekoratyvumo link, pradininku. Jis yra vienas pirmųjų lietuvių keramikų, kuriems XX a. 7-ajame dešimtmetyje neberūpėjo jų kūrinių funkcionalumas.
J. Adomonio keramika perėmė skulptūros, tapybos, grafikos principus, kūriniai tapo asociatyvūs, persmelkti gyvosios gamtos motyvų. Žymiausi J. Adomonio keramikos kūriniai viešosiose erdvėse: 1967 m. – "Apuokai" sanatorijos "Dainava" parke Druskininkuose; 1974 m. – šviestuvai ir interjero dekoro elementai viešbutyje ir kavinėje "Neringa" Vilniuje; 1976 m. – dekoratyvinis pano "Mėta" ir indai Vilniaus bistro "Mėta"; 1980 m. – vazos Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale (Klaipėdos r.); 1980-1984 m. – dekoratyvinės vazos (30 vnt.) buvusiame Revoliucijos muziejuje Vilniuje; 1982 m. – dekoratyvinių vazų komplektas Klaipėdos civilinių apeigų rūmuose, pano Antakalnio poliklinikos valgykloje Vilniuje; 1983 m. – Palangos poilsio namų "Baltija" židinio dekoras, vazų grupė SSRS Aukščiausiosios atestacijos komisijos patalpose Maskvoje (Rusija); 1984 m. – dekoratyvinių vazų komplektas Pirčiupių (Varėnos r.) muziejuje; 1987 m. – pano "Polėkis" Utenos elektros krosnių gamykloje; 1988 m. – "Kolona" Vilniaus Gedimino technikos universiteto "Arkos" kavinėje; 1992-1993 m. – šamotinių vazų kompozicijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose Vilniuje; 2004 m. – kompozicinis pano Vilniaus Antano Vienuolio gimnazijoje.
Dailininkas taip pat sukūrė dekoratyvinės keramikos darbų eksterjerui ir interjerui, vazų, lėkščių, servizų, židinių ir šviestuvų komplektus. Jo kūrybai būdinga matinė glazūra.
Jo keramikos kūriniai pristatomi ir parduodami internetu portale www.fructuartis.lt (nuo 2006 m.).
J. Adomonis buvo Tarpžinybinės tradicinių dailiųjų meno verslų Ekspertų tarybos pirmininkas (1990-2002 m.), Tarptautinių keramikos simpoziumų Vilniuje žiuri narys ir organizatorius (1971, 1975, 1999 m.). Jis taip pat buvo Bechino (Čekija) ir Šiklošo (Vengrija), Vilniaus, Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų dalyvis (1990-2004 m.).
J. Adomonis išleido knygas:
1966 m. – "Dailioji keramika" (mokomoji priemonė).
1969 m. – "Taikomoji dekoratyvinė dailė" (albumas, kitas leidimas – 1972 m.).
1994 m. – "Nuo taško iki sintezės : taikomosios dailės kompozicijos pagrindai" (mokomoji knyga, kitas pataisytas ir papildytas leidimas – 2008 m.).
1998 m. – "Keramikos menas : meninės keramikos specialybės pagrindai" (vadovėlis).
2011 m. – "Juozas Adomonis : keramikos darbų katalogas" (sudarė kartu su Danute Zoviene).
Jis sudarė ir išleido tarptautinių keramikų simpoziumų Vilniuje katalogus (1973, 1978 m.), parašė per 60 straipsnių taikomosios dailės klausimais, paskelbė atsiminimų.
J. Adomonis yra Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (nuo 1977 m.). Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002 m.).
Jis buvo apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos ir Dailės fondo premija (1967 m.), už vadovėlį "Nuo taško iki sintezės" aukštojo mokslo vadovėlių konkurse jis pelnė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premiją (1995 m.), už vadovėlį "Keramikos menas" – antrąją premiją (2004 m.). Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui jam skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.).
Laisvalaikį skiria sodininkystei, medžio darbams.
Žmona Brigita Adomonienė (g. 1931 m.) – architektė, baldų dizainerė. Vaikai: Evaldas Adomonis (g. 1960 m.) – architektas, Vilmantas Adomonis (g. 1962 m.) – dailininkas skulptorius.
1932 03 16
Seirijai
STUDIJOS
NARYSTĖ
Nuo 1957 – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
SVARBIAUSI APDOVANOJIMAI
2002 LDK Gedimino ordino Karininko kryžius,
2004 Vyriausybės meno premija
ŽINIOS APIE KŪRYBINĘ VEIKLĄ
Vilniaus dailės akademijos profesorius.
Tarptautinių simpoziumų dalyvis ir organizatorius.
Surengė 7 autorines parodas, dalyvavo tarptautinėse keramikos parodose, trienalėse ir konkursuose, sukūrė architektūros darbų. Parengė 8 leidinius ir parašė straipsnių apie taikomąją dailę.
Mokėsi Skiemonių pradžios mokykloje, 1947 m. baigė Skiemonių progimnaziją, 1947-1951 m. – Anykščių vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais pradėjo piešti: iliustruodavo Antano Tylos leistą sienlaikraštį "Į šviesą", kūrė dekoracijas mokykliniams vaidinimams. 1951-1957 m. studijavo Vilniaus dailės institute, įgijo meninės keramikos dailininko išsilavinimą.
1957-1961 m. J. Adomonis dirbo Lietuvos lengvosios pramonės valdyboje dailininku, 1961-1962 m. – Vilniaus modelių namų dailininku.
1962-1974 m. jis buvo Vilniaus dailės instituto vyresnysis dėstytojas, 1974-1984 m. – docentas. 1974-1986 m. J. Adomonis buvo Vilniaus dailės instituto mokslo ir mokymo reikalų prorektorius, 1976-2000 m. – Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėjas.
Nuo 1984 m. iki šiol jis yra Vilniaus dailės akademijos profesorius.
Nuo 1957 m. J. Adomonis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1957 m. jis dalyvauja parodose Lietuvoje, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV ir kitur, surengė kelias personalines parodas.
J. Adomonio personalinės keramikos parodos:1974 m. – "Vazos gėlėms" Dailės fondo vitrinoje Vilniuje; 1992 m. – "Interjero keramika" (kartu su Kaziu Morkūnu) "Akademijos" galerijoje Vilniuje; 2003 m. – "Keramikos plastika" Anykščių koplyčioje; 2004 m. – "Vamzdelinė keramika" Šv. Jonų gatvės galerijoje Vilniuje; 2007 m. – retrospektyvinė paroda "Baroti" galerijoje Klaipėdoje; 2011 m. – autorinė naujausių kūrinių paroda Anykščių sakralinio meno centre;
Lietuvos dailės istorijoje J. Adomonis yra laikomas naujos tendencijos, orientavusios lietuvių keramikos meną nuo utilitarumo dekoratyvumo link, pradininku. Jis yra vienas pirmųjų lietuvių keramikų, kuriems XX a. 7-ajame dešimtmetyje neberūpėjo jų kūrinių funkcionalumas.
J. Adomonio keramika perėmė skulptūros, tapybos, grafikos principus, kūriniai tapo asociatyvūs, persmelkti gyvosios gamtos motyvų. Žymiausi J. Adomonio keramikos kūriniai viešosiose erdvėse: 1967 m. – "Apuokai" sanatorijos "Dainava" parke Druskininkuose; 1974 m. – šviestuvai ir interjero dekoro elementai viešbutyje ir kavinėje "Neringa" Vilniuje; 1976 m. – dekoratyvinis pano "Mėta" ir indai Vilniaus bistro "Mėta"; 1980 m. – vazos Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale (Klaipėdos r.); 1980-1984 m. – dekoratyvinės vazos (30 vnt.) buvusiame Revoliucijos muziejuje Vilniuje; 1982 m. – dekoratyvinių vazų komplektas Klaipėdos civilinių apeigų rūmuose, pano Antakalnio poliklinikos valgykloje Vilniuje; 1983 m. – Palangos poilsio namų "Baltija" židinio dekoras, vazų grupė SSRS Aukščiausiosios atestacijos komisijos patalpose Maskvoje (Rusija); 1984 m. – dekoratyvinių vazų komplektas Pirčiupių (Varėnos r.) muziejuje; 1987 m. – pano "Polėkis" Utenos elektros krosnių gamykloje; 1988 m. – "Kolona" Vilniaus Gedimino technikos universiteto "Arkos" kavinėje; 1992-1993 m. – šamotinių vazų kompozicijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose Vilniuje; 2004 m. – kompozicinis pano Vilniaus Antano Vienuolio gimnazijoje.
Dailininkas taip pat sukūrė dekoratyvinės keramikos darbų eksterjerui ir interjerui, vazų, lėkščių, servizų, židinių ir šviestuvų komplektus. Jo kūrybai būdinga matinė glazūra.
Jo keramikos kūriniai pristatomi ir parduodami internetu portale www.fructuartis.lt (nuo 2006 m.).
J. Adomonis buvo Tarpžinybinės tradicinių dailiųjų meno verslų Ekspertų tarybos pirmininkas (1990-2002 m.), Tarptautinių keramikos simpoziumų Vilniuje žiuri narys ir organizatorius (1971, 1975, 1999 m.). Jis taip pat buvo Bechino (Čekija) ir Šiklošo (Vengrija), Vilniaus, Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų dalyvis (1990-2004 m.).
J. Adomonis išleido knygas:
1966 m. – "Dailioji keramika" (mokomoji priemonė).
1969 m. – "Taikomoji dekoratyvinė dailė" (albumas, kitas leidimas – 1972 m.).
1994 m. – "Nuo taško iki sintezės : taikomosios dailės kompozicijos pagrindai" (mokomoji knyga, kitas pataisytas ir papildytas leidimas – 2008 m.).
1998 m. – "Keramikos menas : meninės keramikos specialybės pagrindai" (vadovėlis).
2011 m. – "Juozas Adomonis : keramikos darbų katalogas" (sudarė kartu su Danute Zoviene).
Jis sudarė ir išleido tarptautinių keramikų simpoziumų Vilniuje katalogus (1973, 1978 m.), parašė per 60 straipsnių taikomosios dailės klausimais, paskelbė atsiminimų.
J. Adomonis yra Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (nuo 1977 m.). Jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002 m.).
Jis buvo apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos ir Dailės fondo premija (1967 m.), už vadovėlį "Nuo taško iki sintezės" aukštojo mokslo vadovėlių konkurse jis pelnė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premiją (1995 m.), už vadovėlį "Keramikos menas" – antrąją premiją (2004 m.). Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui jam skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.).
Laisvalaikį skiria sodininkystei, medžio darbams.
Žmona Brigita Adomonienė (g. 1931 m.) – architektė, baldų dizainerė. Vaikai: Evaldas Adomonis (g. 1960 m.) – architektas, Vilmantas Adomonis (g. 1962 m.) – dailininkas skulptorius.
