Vilius Puronas
Specialybė:
Dizainas
Gyvenamoji vieta:
Šiauliai
Dizaineris Vilius Puronas (toliau – ViP) – profesionalus industrinis dizaineris (industrial designer), šiaulietis, respublikoje gerai žinomas kaip kūrėjas, dirbantis įvairiuose žanruose, naudojantis įvairias technologijas. Prioritetas – kompleksiniai darbai, formuojantys lietuviško miesto estetinius procesus. Šiaurės Lietuvoje plačiai žinomas kaip asmenybė: kūrėjas, rašytojas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, lektorius ir kaip vienas iš produktyviausiųjų Šiaulių dailininkų. Turi nemažai apdovanojimų ir prizų už kūrybinę ir leidybinę veiklas.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys (nuo 2005 m.), dviejų kūrybinių sąjungų – Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1986 m.) ir Lietuvos dizainerių sąjungos (nuo 1982 m.) narys. 1986–1995 ir 2007–2016 m. – Lietuvos dizainerių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, 2007–2017 m. – Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys. Ilgalaikis Šiaulių miesto vyr. dailininkas (1973–1993) ir savivaldybininkas (2004–2012).
Nepriklausomos Lietuvos I-osios Šiaulių Miesto Tarybos deputatas (1990–1994). Aktyvus visuomeninių organizacijų veiklos iniciatorius ir dalyvis. Nepartinis (nuo 1991 m.).
BIOGRAFIJOS FAKTAI
Gimė 1947-02-11 d. Panevėžyje. Tėvas Bronius Puronas (1924–1992), LTSR nusipelnęs pedagogas, chemikas; motina Eugenija Puronienė-Šeškauskaitė (1923–2000), pedagogė, biologė.
Šeima. Žmona Virginija (g. 1949 m.), muzikė, chorvedė, Šiaulių universiteto dėstytoja. Vaikai: Vilija Puronaitė-Kirlienė (g. 1972 m.) diplomuota politikė, viešosios politikos ir vadybos bakalaurė, sveikatos politikos; tarptautinės politikos ir ekonomikos magistrė, Ugnė Puronaitė (g. 1977 m.) architektė, Vytis Puronas (g. 1982 m.) garso režisierius. Turi keturis anūkus: Martyną, Mildą, Ūlą ir Aidą. Visi šeimynykščiai – Lietuvos piliečiai.
Išsilavinimas. 1953–1964 m. mokėsi Panevėžio mokykloje-internate (specialybės: fotografas ir šaltkalvis-įrankininkas,), 1967–1971 m. studijavo pramoninę dailę LTSR valstybiniame Dailės institute (įgijo dizainerio, dailininko-konstruktoriaus specialybę). Pionierius, komjaunuolis, vėliau – TSKP narys (1979–1989), 1979–1981 m. baigė Marksizmo-leninizmo universitetą prie LKP CK Šiaulių skyriaus. Nepartinis.
Darbinė veikla: 1964–1967 m. – Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografas, 1971–1973 m. tarnavo Sovietinėje armijoje, jefreitorius; 1973–1993 m. – Šiaulių miesto LDT VK miesto vyriausiasis dailininkas (vyriausiasis dizaineris), 1974–2008 m. – Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas, 1994–2004 m. – reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktorius, 2004–2012 m. – Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, dizaineris, 2008–2011 m. – Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo administravimo katedros dėstytojas, 2012–2015 m. – VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centro projektų vadovas, Šiaulių Profesinio ruošimo centro lektorius. Pensijoje nuo 2013 m.
Apdovanojimai: TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos BRONZOS MEDALIS už projektą „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras“ (pirmoji pėsčiųjų zona Tarybų Sąjungoje), 1978 m., Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos 1982 m. LTSR RESPUBLIKINĖ PREMIJA už projektą „Šiaulių miesto veido kūrimas“, 2003 m. – MIKELIO PRIZAS už kraštotyrinę veiklą, 2012 m. – Šiaulių miesto KULTŪROS IR MENO PREMIJA už kultūrinę ir meninę veiklą, 2013 m. V. Puronui suteikta Šiaulių miesto nominacija – „SAULĖS MIESTO SPINDULIO“ vardas. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanojo „DARBO ŽVAIGŽDĖS MEDALIU“ už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei. Lietuviškoji bajorija už istorinio pilietiškumo sklaidą bei patriotinę ir pilietinę veiklą, 2017 m. apdovanojo „TADO KOCSIUŠKOS KRYŽIUMI“, gi Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas 2014 m. jam, nekilmingąjam (!) suteikė RITERIO titulą ir herbą.
Paminėtina, kad 1956–2020 m. laikotarpiu Vilius buvo apdovanotas 186 garbės bei padėkos raštais, tame skaičiuje – net keliolika medalio formos nominacijų.
PROFESINĖ IR VISUOMENINĖ VEIKLA
Dizaineris Vilius Puronas dirba įvairiuose žanruose, naudojasi įvairiomis technologijomis. Prioritetas – kompleksiniai darbai, formuojantys lietuviško miesto estetinius procesus. Išsami autorinių kūrinių statistika, metodika ir aprašai, kuriant Šiaulių meninį veidą 1973–1993 ir 2004–2012 metais, yra išdėstyti autoriaus leidiniuose (žr. Vilius Puronas, „SAULĖS MIESTO VEIDAS“, I ir II t., Šiaulių universiteto leidykla, 2009 ir 2012 m.). Absoliuti dauguma Viliaus Purono autorinių kūrinių sukurta remiantis Šiaulių miesto pramonės specifika, technologijomis, lėšomis, panaudojant inžinerijos bei studentijos intelektą ir kūrybines galimybes miesto įvaizdžio kūrime.
Dizaineris Vilius Puronas visuomenėje žinomas ir kaip Šiaulių istorijos žinovas, lektorius, dėstytojas, rašytojas ir leidėjas, „Lietuvos Gineso rekordų knygos“ 13-os rekordų autorius. Yra bene 500 vnt. įvairių vaizdinės informacijos, komercinės reklamos, architektūrinių projektų, tipografinio dizaino darbų autorius.
MIESTO ĮVAIZDŽIO IR DEKORO DIZAINAS
Žymesni kompleksiniai dizaino projektai. „ŠIAULIŲ MIESTO MENINIO VEIDO KŪRIMAS“ (su bendraautoriais, 1973–1993 m.), „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras“ (su bendraautoriais, 1975 ir 1986 m.), Šiaulių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro tūrinės reklamos kompleksas (12 akcentų, su bendraautorių grupe), (1978–1982 m.), 24-ių Šiaulių miesto fasadų meninis dekoras (1975–1979 m.), mobilių UAB „Neuwerbung“ reklaminių skydų sistema visoje Lietuvoje (1994–2004 m.), Šiaulių miesto infrastruktūros įranga: autobusų laukimo aikštelės, atitvarai, suoliukai ir kt., Šiaulių ir Panevėžio miestų turistinių įžymybių kūrimas (2004–2017 m.) ir kt.; Viliaus Purono iniciatyva pagaminta apie 250 vnt. įvairaus pobūdžio lauko suoliukų, tame skaičiuje ~40 vnt. „Lietuvos tūkstantmečio“ (2008–2014 m.). Vaikų laisvalaikio ir poilsio parkas „Beržynėlis“ Šiauliuose su 12 medžio rentinių (su bendraautorių grupe), (2005–2007 m.) ir kt.
Žymesni autoriniai dizaino kūriniai: Šiaulių miesto laikrodis „Gaidys“ (1974 m.), „Panevėžio miesto įkūrimo obelisko“ memorialas ir jo atributika (2003–2007 m.), skulptūrinis akcentas „Geležinė lapė“ prie Talšos ežero (2009 m.), plačiai išgarsinęs ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą. Skulptūrinis kompleksas „Pane-vėžys!“ prie Nevėžio upės Panevėžyje (2014 m.), „Pinigėlių kambarys“ Šiaulių universiteto bibliotekoje (2014 m.), ir kt.; Šie kūriniai prigijo aplinkoje, yra mylimi gyventojų, lankomi turistų, miesto svečių.
Technologinių ir kūrybinių žanrų pradininkas miesto įvaizdžio dizaine. Tūrinės reklamos žanro pradininkas pėsčiųjų bulvare.Granitinio tinko technologijos panaudojimo pradininkas fasadų meniniame dekore. Dažų persiliejimo technologijos pradininkas ofseto technologijoje, „špalto“ panaudojime knygrišyboje, kt. Jo iniciatyva buvo atkurtos kelios viduramžių profesionaliosios kulinarijos technologijos: jaučio kepimo lauže technologija (2001 m.), taip pat – „vereščiakas“ ir „alaus sriuba“ (2018 m.), kuo buvo maitinama LDK riterija.
Skulptūrinių metalo lankstinių žanras – „PURONIZMAS“, menotyrininkų pavadintas autoriaus vardu, gimė Šiauliuose. Tokios industrinės technologijos panaudojimas meninėje kūryboje – savotiška naujovė kūrybiniame pasaulyje, ne tik mūsų valstybėje. Šio pobūdžio miesto dizaino kūriniai yra tarsi pereinamoji, jungiančioji grandis tarp monumentaliosios dailės ir skulptūrinio dekoro. Žymiausias šio skulptūrinio žanro kūrinys – Šiaulių „Geležinė lapė“ (2009 m.). Iš kitų paminėtini: „Šiaulių bulius“ ant Vilniaus g. 151 namo stogo mansardos, 6 meniniai metalo akcentai ant afišų klijavimo kolonų Tilžės gatvės pradžioje (2006–2008 m.), monumentalaus pobūdžio (7,5 m aukščio) skulptūrinis triptikas „Bajoras Karpis“ Rėkyvos gyvenvietės centre, „Penktasis kėlinys“ (2011 m.), „Uodas – kraujasiurbys“ Pakruojyje (2005 m.), „Bakalauras“ (2014 m.), nuoroda „Katinų muziejus“ Šiauliuose (2014 m.). Paminėtini „Henkus Hepenčkus“ Pakruojyje (2015) m.), „Slibinas-siaubūnas baziliskas“, „Damoklo kardas“, „AK!CENTAS“ –1 JAV centas” ir eilė kitų.
Autoriniams sumanymams papildyti pasitelkiamos ir nenaudotos technologijos, kinetika, garsas, ugnis.
VIZUALINIO IR GRAFINIO DIZAINO KŪRINIAI
Kaip grafikos dizaineris, paruošė Šiaulių miesto gatvių ir namų žymėjimo sistemą (1980 m.). Sukūrė lietuviškus banknotus, buvusius apyvartoje: „Žemaitiški litai“ (1989 m.), „Litaurai ir centaurai“ (1991 m.), 1973–2002 m. apipavidalino 55 valstybinius ir visuomeninius renginius, 1973–2008 m. sukūrė apie 50 tipografinių plakatų, 1993 m. parengė Šiaulių miesto istorijos iliustruotų puslapių rinkinį „Šiaulių miesto legendos, istorija, įdomybės“. Yra sukūręs apie 500 j/b iliustracinio pobūdžio grafinių piešinių, iliustracijų, vinječių…
Parodinė veikla. Dalyvavo maždaug 30-yje regioninių, respublikinių ir tarptautinių įvairaus pobūdžio parodų. 1980, 1987, 2007 ir 2017 m. surengė kelias dideles autorines dizaino parodas Šiauliuose „MŪSŲ MIESTAS – MŪSŲ NAMAI“. Ekspozicija „ViP ir jo AtA-skaita LR Seimo koridoriuje“ (2018 m.) – pastarosios parodos atmaina, ekponuota dar 7 miestuose.
KRAŠTOTYRA, PUBLIKACIJOS, LEIDYBA
Autorinės knygos, publikacijos, straipsnynai. Autorius yra parašęs pirmąją knygą apie LDK profesionaliosios kulinarijos raidą (Vilius Puronas, „Nuo mamutų iki cepelinų“. Apimtis – 256 psl., „Vaga“, 1999 m.). Kaip išskirtinis Šiaulių kultūrinis reiškinys paminėta septynių kraštotyrinio-enciklopedinio pobūdžio knygų serija „Įdomioji Šiaulių istorija“, (2007–2012 m.), taip pat – eilė turistinio pobūdžio brošiūrų apie Šiaulius, Kryžių kalną, kitus lankytinus objektus. Su jo vardu siejamos ir didžiausia („Aukuras Salduvei“) ir sunkiausia („Geležinė Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino knyga“).
Išspausdino apie 590 autorinių straipsnių mokslinėje, respublikinėje ir regioninėje spaudoje. Periodikoje ViP cituotas ar paminėtas ~1120 įvairaus pobūdžio publikacijose, straipsniuose. Sąjūdžio laikais išleido 27 dalių straipsnyną „Apie Lietuvos heraldiką“ (1989–1990 m.), brošiūras „Kryžių kalnas: paslaptys, legendos, padavimai“ (lietuvių ir lenkų k., 1991 ir 1993 m.). Autorinė knygelė turistams „Šventasis kryžių miškas“ (2016 m.) spausdinama šešiomis kalbomis.
Redaktorius ir sudarytojas. Yra tiek proginių laikraštinio pobūdžio leidinių, kelių autorinių brošiūrų, tiek keleto reprezentacinių Šiaulių miesto knygų: „Aukuras Salduvei“, almanachas. Šiaulių universiteto leidykla, 2009 m.; „Šiaulių šv. Jurgio bažnyčia, 1908–2008“, almanachas, leidykla „Litera“, 2008 m.; „Šventovė bizantišku veidu“ (apie Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią) leidykla „Litera“, 2008 m. ir kt., vyriausiasis dizaineris, redaktorius ir sudarytojas.
……………………………………………………
„Idėja-Administracija-Forma“. Absoliuti dauguma Viliaus Purono kūrinių autoriaus sukurta visuomeniniais pagrindais, nesiekiant autorinio honoraro už kūrybinę ir gamybinę veiklą. Kiekvienas jų – tikslinio visuomeninio proceso dalis, pakankamai sėkmingai įauginta į mūsų kasdienybę, tapusi nematoma, tačiau veiksminga Šiaurės Lietuvos gyvenimo ir įvaizdžio dalimi.
ABSOLIUTI ViP KŪRINIŲ DAUGUMA SUKURTA
ŠIAULIŲ PRAMONINIKŲ PARAMA,
PATRIOTIZMU IR KAŠTAIS.
ViP gyvena ir dirba Šiauliuose.
Namų kontaktai: Tilžės g. 151-10, 76297 Šiauliai.
Mob. tel. 8-698-29829; el.p. v.puronas@siauliai.lt
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys (nuo 2005 m.), dviejų kūrybinių sąjungų – Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1986 m.) ir Lietuvos dizainerių sąjungos (nuo 1982 m.) narys. 1986–1995 ir 2007–2016 m. – Lietuvos dizainerių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, 2007–2017 m. – Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys. Ilgalaikis Šiaulių miesto vyr. dailininkas (1973–1993) ir savivaldybininkas (2004–2012).
Nepriklausomos Lietuvos I-osios Šiaulių Miesto Tarybos deputatas (1990–1994). Aktyvus visuomeninių organizacijų veiklos iniciatorius ir dalyvis. Nepartinis (nuo 1991 m.).
BIOGRAFIJOS FAKTAI
Gimė 1947-02-11 d. Panevėžyje. Tėvas Bronius Puronas (1924–1992), LTSR nusipelnęs pedagogas, chemikas; motina Eugenija Puronienė-Šeškauskaitė (1923–2000), pedagogė, biologė.
Šeima. Žmona Virginija (g. 1949 m.), muzikė, chorvedė, Šiaulių universiteto dėstytoja. Vaikai: Vilija Puronaitė-Kirlienė (g. 1972 m.) diplomuota politikė, viešosios politikos ir vadybos bakalaurė, sveikatos politikos; tarptautinės politikos ir ekonomikos magistrė, Ugnė Puronaitė (g. 1977 m.) architektė, Vytis Puronas (g. 1982 m.) garso režisierius. Turi keturis anūkus: Martyną, Mildą, Ūlą ir Aidą. Visi šeimynykščiai – Lietuvos piliečiai.
Išsilavinimas. 1953–1964 m. mokėsi Panevėžio mokykloje-internate (specialybės: fotografas ir šaltkalvis-įrankininkas,), 1967–1971 m. studijavo pramoninę dailę LTSR valstybiniame Dailės institute (įgijo dizainerio, dailininko-konstruktoriaus specialybę). Pionierius, komjaunuolis, vėliau – TSKP narys (1979–1989), 1979–1981 m. baigė Marksizmo-leninizmo universitetą prie LKP CK Šiaulių skyriaus. Nepartinis.
Darbinė veikla: 1964–1967 m. – Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografas, 1971–1973 m. tarnavo Sovietinėje armijoje, jefreitorius; 1973–1993 m. – Šiaulių miesto LDT VK miesto vyriausiasis dailininkas (vyriausiasis dizaineris), 1974–2008 m. – Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas, 1994–2004 m. – reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktorius, 2004–2012 m. – Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, dizaineris, 2008–2011 m. – Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo administravimo katedros dėstytojas, 2012–2015 m. – VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centro projektų vadovas, Šiaulių Profesinio ruošimo centro lektorius. Pensijoje nuo 2013 m.
Apdovanojimai: TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos BRONZOS MEDALIS už projektą „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras“ (pirmoji pėsčiųjų zona Tarybų Sąjungoje), 1978 m., Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos 1982 m. LTSR RESPUBLIKINĖ PREMIJA už projektą „Šiaulių miesto veido kūrimas“, 2003 m. – MIKELIO PRIZAS už kraštotyrinę veiklą, 2012 m. – Šiaulių miesto KULTŪROS IR MENO PREMIJA už kultūrinę ir meninę veiklą, 2013 m. V. Puronui suteikta Šiaulių miesto nominacija – „SAULĖS MIESTO SPINDULIO“ vardas. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanojo „DARBO ŽVAIGŽDĖS MEDALIU“ už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei. Lietuviškoji bajorija už istorinio pilietiškumo sklaidą bei patriotinę ir pilietinę veiklą, 2017 m. apdovanojo „TADO KOCSIUŠKOS KRYŽIUMI“, gi Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas 2014 m. jam, nekilmingąjam (!) suteikė RITERIO titulą ir herbą.
Paminėtina, kad 1956–2020 m. laikotarpiu Vilius buvo apdovanotas 186 garbės bei padėkos raštais, tame skaičiuje – net keliolika medalio formos nominacijų.
PROFESINĖ IR VISUOMENINĖ VEIKLA
Dizaineris Vilius Puronas dirba įvairiuose žanruose, naudojasi įvairiomis technologijomis. Prioritetas – kompleksiniai darbai, formuojantys lietuviško miesto estetinius procesus. Išsami autorinių kūrinių statistika, metodika ir aprašai, kuriant Šiaulių meninį veidą 1973–1993 ir 2004–2012 metais, yra išdėstyti autoriaus leidiniuose (žr. Vilius Puronas, „SAULĖS MIESTO VEIDAS“, I ir II t., Šiaulių universiteto leidykla, 2009 ir 2012 m.). Absoliuti dauguma Viliaus Purono autorinių kūrinių sukurta remiantis Šiaulių miesto pramonės specifika, technologijomis, lėšomis, panaudojant inžinerijos bei studentijos intelektą ir kūrybines galimybes miesto įvaizdžio kūrime.
Dizaineris Vilius Puronas visuomenėje žinomas ir kaip Šiaulių istorijos žinovas, lektorius, dėstytojas, rašytojas ir leidėjas, „Lietuvos Gineso rekordų knygos“ 13-os rekordų autorius. Yra bene 500 vnt. įvairių vaizdinės informacijos, komercinės reklamos, architektūrinių projektų, tipografinio dizaino darbų autorius.
MIESTO ĮVAIZDŽIO IR DEKORO DIZAINAS
Žymesni kompleksiniai dizaino projektai. „ŠIAULIŲ MIESTO MENINIO VEIDO KŪRIMAS“ (su bendraautoriais, 1973–1993 m.), „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras“ (su bendraautoriais, 1975 ir 1986 m.), Šiaulių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro tūrinės reklamos kompleksas (12 akcentų, su bendraautorių grupe), (1978–1982 m.), 24-ių Šiaulių miesto fasadų meninis dekoras (1975–1979 m.), mobilių UAB „Neuwerbung“ reklaminių skydų sistema visoje Lietuvoje (1994–2004 m.), Šiaulių miesto infrastruktūros įranga: autobusų laukimo aikštelės, atitvarai, suoliukai ir kt., Šiaulių ir Panevėžio miestų turistinių įžymybių kūrimas (2004–2017 m.) ir kt.; Viliaus Purono iniciatyva pagaminta apie 250 vnt. įvairaus pobūdžio lauko suoliukų, tame skaičiuje ~40 vnt. „Lietuvos tūkstantmečio“ (2008–2014 m.). Vaikų laisvalaikio ir poilsio parkas „Beržynėlis“ Šiauliuose su 12 medžio rentinių (su bendraautorių grupe), (2005–2007 m.) ir kt.
Žymesni autoriniai dizaino kūriniai: Šiaulių miesto laikrodis „Gaidys“ (1974 m.), „Panevėžio miesto įkūrimo obelisko“ memorialas ir jo atributika (2003–2007 m.), skulptūrinis akcentas „Geležinė lapė“ prie Talšos ežero (2009 m.), plačiai išgarsinęs ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą. Skulptūrinis kompleksas „Pane-vėžys!“ prie Nevėžio upės Panevėžyje (2014 m.), „Pinigėlių kambarys“ Šiaulių universiteto bibliotekoje (2014 m.), ir kt.; Šie kūriniai prigijo aplinkoje, yra mylimi gyventojų, lankomi turistų, miesto svečių.
Technologinių ir kūrybinių žanrų pradininkas miesto įvaizdžio dizaine. Tūrinės reklamos žanro pradininkas pėsčiųjų bulvare.Granitinio tinko technologijos panaudojimo pradininkas fasadų meniniame dekore. Dažų persiliejimo technologijos pradininkas ofseto technologijoje, „špalto“ panaudojime knygrišyboje, kt. Jo iniciatyva buvo atkurtos kelios viduramžių profesionaliosios kulinarijos technologijos: jaučio kepimo lauže technologija (2001 m.), taip pat – „vereščiakas“ ir „alaus sriuba“ (2018 m.), kuo buvo maitinama LDK riterija.
Skulptūrinių metalo lankstinių žanras – „PURONIZMAS“, menotyrininkų pavadintas autoriaus vardu, gimė Šiauliuose. Tokios industrinės technologijos panaudojimas meninėje kūryboje – savotiška naujovė kūrybiniame pasaulyje, ne tik mūsų valstybėje. Šio pobūdžio miesto dizaino kūriniai yra tarsi pereinamoji, jungiančioji grandis tarp monumentaliosios dailės ir skulptūrinio dekoro. Žymiausias šio skulptūrinio žanro kūrinys – Šiaulių „Geležinė lapė“ (2009 m.). Iš kitų paminėtini: „Šiaulių bulius“ ant Vilniaus g. 151 namo stogo mansardos, 6 meniniai metalo akcentai ant afišų klijavimo kolonų Tilžės gatvės pradžioje (2006–2008 m.), monumentalaus pobūdžio (7,5 m aukščio) skulptūrinis triptikas „Bajoras Karpis“ Rėkyvos gyvenvietės centre, „Penktasis kėlinys“ (2011 m.), „Uodas – kraujasiurbys“ Pakruojyje (2005 m.), „Bakalauras“ (2014 m.), nuoroda „Katinų muziejus“ Šiauliuose (2014 m.). Paminėtini „Henkus Hepenčkus“ Pakruojyje (2015) m.), „Slibinas-siaubūnas baziliskas“, „Damoklo kardas“, „AK!CENTAS“ –1 JAV centas” ir eilė kitų.
Autoriniams sumanymams papildyti pasitelkiamos ir nenaudotos technologijos, kinetika, garsas, ugnis.
VIZUALINIO IR GRAFINIO DIZAINO KŪRINIAI
Kaip grafikos dizaineris, paruošė Šiaulių miesto gatvių ir namų žymėjimo sistemą (1980 m.). Sukūrė lietuviškus banknotus, buvusius apyvartoje: „Žemaitiški litai“ (1989 m.), „Litaurai ir centaurai“ (1991 m.), 1973–2002 m. apipavidalino 55 valstybinius ir visuomeninius renginius, 1973–2008 m. sukūrė apie 50 tipografinių plakatų, 1993 m. parengė Šiaulių miesto istorijos iliustruotų puslapių rinkinį „Šiaulių miesto legendos, istorija, įdomybės“. Yra sukūręs apie 500 j/b iliustracinio pobūdžio grafinių piešinių, iliustracijų, vinječių…
Parodinė veikla. Dalyvavo maždaug 30-yje regioninių, respublikinių ir tarptautinių įvairaus pobūdžio parodų. 1980, 1987, 2007 ir 2017 m. surengė kelias dideles autorines dizaino parodas Šiauliuose „MŪSŲ MIESTAS – MŪSŲ NAMAI“. Ekspozicija „ViP ir jo AtA-skaita LR Seimo koridoriuje“ (2018 m.) – pastarosios parodos atmaina, ekponuota dar 7 miestuose.
KRAŠTOTYRA, PUBLIKACIJOS, LEIDYBA
Autorinės knygos, publikacijos, straipsnynai. Autorius yra parašęs pirmąją knygą apie LDK profesionaliosios kulinarijos raidą (Vilius Puronas, „Nuo mamutų iki cepelinų“. Apimtis – 256 psl., „Vaga“, 1999 m.). Kaip išskirtinis Šiaulių kultūrinis reiškinys paminėta septynių kraštotyrinio-enciklopedinio pobūdžio knygų serija „Įdomioji Šiaulių istorija“, (2007–2012 m.), taip pat – eilė turistinio pobūdžio brošiūrų apie Šiaulius, Kryžių kalną, kitus lankytinus objektus. Su jo vardu siejamos ir didžiausia („Aukuras Salduvei“) ir sunkiausia („Geležinė Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino knyga“).
Išspausdino apie 590 autorinių straipsnių mokslinėje, respublikinėje ir regioninėje spaudoje. Periodikoje ViP cituotas ar paminėtas ~1120 įvairaus pobūdžio publikacijose, straipsniuose. Sąjūdžio laikais išleido 27 dalių straipsnyną „Apie Lietuvos heraldiką“ (1989–1990 m.), brošiūras „Kryžių kalnas: paslaptys, legendos, padavimai“ (lietuvių ir lenkų k., 1991 ir 1993 m.). Autorinė knygelė turistams „Šventasis kryžių miškas“ (2016 m.) spausdinama šešiomis kalbomis.
Redaktorius ir sudarytojas. Yra tiek proginių laikraštinio pobūdžio leidinių, kelių autorinių brošiūrų, tiek keleto reprezentacinių Šiaulių miesto knygų: „Aukuras Salduvei“, almanachas. Šiaulių universiteto leidykla, 2009 m.; „Šiaulių šv. Jurgio bažnyčia, 1908–2008“, almanachas, leidykla „Litera“, 2008 m.; „Šventovė bizantišku veidu“ (apie Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią) leidykla „Litera“, 2008 m. ir kt., vyriausiasis dizaineris, redaktorius ir sudarytojas.
……………………………………………………
„Idėja-Administracija-Forma“. Absoliuti dauguma Viliaus Purono kūrinių autoriaus sukurta visuomeniniais pagrindais, nesiekiant autorinio honoraro už kūrybinę ir gamybinę veiklą. Kiekvienas jų – tikslinio visuomeninio proceso dalis, pakankamai sėkmingai įauginta į mūsų kasdienybę, tapusi nematoma, tačiau veiksminga Šiaurės Lietuvos gyvenimo ir įvaizdžio dalimi.
ABSOLIUTI ViP KŪRINIŲ DAUGUMA SUKURTA
ŠIAULIŲ PRAMONINIKŲ PARAMA,
PATRIOTIZMU IR KAŠTAIS.
ViP gyvena ir dirba Šiauliuose.
Namų kontaktai: Tilžės g. 151-10, 76297 Šiauliai.
Mob. tel. 8-698-29829; el.p. v.puronas@siauliai.lt
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
