Vytautas Vanagas
Specialybė:
Skulptūra
Gyvenamoji vieta:
Vilnius
<p>
<em>„Kiekvienas esame suma begalinės sudėties, kurios mes nesumavome. Grąžinkite mus atminties veiksmais iki nuogumos ir nakties, ir išvysite, kaip prieš keturis tūkstantmečius Kretoje užgimė meilė, kuri vakar mirė Teksase“</em> (T. Vulfas).</p>
<div>
Kiekviena citata yra rizika, nes, Dieve mano, kaip mes jaučiamės esą toli nuo visko. Nuo ko? Nuo kosmoso, nuo būties, nuo prosenelių.</div>
<div>
Vytautas Vanagas ima daiktus kaip rakandus (mūsų seneliai dar mokėjo tai daryti). Jo medžiuose atgyja tai, kas buvo lyg ir paprasta, bet – lygiai – nepaprasta ir be galo svarbu. Šito nesugalvos miesčionis, nekūrenęs pečiaus malkomis, nevažiavęs žiemą į mišką stingstant nuo šalčio gyvenimui. Bet kuo čia dėtas menas? Ogi gal tuo, kad tose patvariose ir logiškose konstrukcijose prabyla amžiams įaustas medžiagos jutimas, logika ir jėga, kurios niekada neišmoksi mokyklose.</div>
<div>
V. Vanagas pagal diplomą – monumentalistas. Atseit, – monumentaliai, stambiai matantis pasaulį. Taip, nesiginčysime. Tą rasime ir jo skulptūroje, ir tapyboje, ir piešiniuose. Bet ar tai svarbiausia? Juk ypatingybė prasideda ten, kur jos niekas nelaukia. O dabar – paradoksas – ko gi iš tiktųjų mes laukiame? Savo tautos, savo istorijos, savo kalno, ant kurio užaugs amžinai žydintis žiedas? Kas gi tai būtų? V. Vanago kaimo jutimas – gilus ir neatpasakojamas. Tai – lyg ir daiktai, logiški ir monumentalūs, sukurti miesto civilizacijos, bet kartu – ir tas baltiškas esmės jutimas, ta kelių tūkstančių metų patirtis, kuri, pasirodo, neišnyksta.</div>
<div>
<strong>Gražina Kliaugienė</strong></div>
<div>
</div>
<div>
<em>Formos esmė yra dvasioje, ji nekuria, o gyvena. Amžinas dvasios atitikmens ieškojimas sukelia malonų fizinį jaudulį, kuris lydį žmogų visą gyvenimą.</em></div>
<div>
<strong>Vytautas Vanagas</strong></div>
<div>
</div>
<div>
Gimė 1950 metų sausio 1 dieną Žardelių kaime, Akmenės rajone</div>
<div>
Gyvena ir dirba Vilniuje</div>
<div>
1978 m. baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos fakultetą</div>
<div>
Nuo 1978 m. yra Dailininkų sąjungos narys.</div>
<div>
Tapyba, skulptūra, grafika</div>
<div>
</div>
<div>
PERSONALINĖS PARODOS</div>
<div>
1989<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Šiuolaikinis meno centras<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Tapyba, skulptūra, grafika</div>
<div>
1990<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Arkos galerija, Vilnius. Tapyba, skulptūra</div>
<div>
1991<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Vartų galerija, Vilnius. Grafika</div>
<div>
Darbų yra įsigijęs Lietuvos meno muziejus, taip pat privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje</div>
<div>
</div>
<em>„Kiekvienas esame suma begalinės sudėties, kurios mes nesumavome. Grąžinkite mus atminties veiksmais iki nuogumos ir nakties, ir išvysite, kaip prieš keturis tūkstantmečius Kretoje užgimė meilė, kuri vakar mirė Teksase“</em> (T. Vulfas).</p>
<div>
Kiekviena citata yra rizika, nes, Dieve mano, kaip mes jaučiamės esą toli nuo visko. Nuo ko? Nuo kosmoso, nuo būties, nuo prosenelių.</div>
<div>
Vytautas Vanagas ima daiktus kaip rakandus (mūsų seneliai dar mokėjo tai daryti). Jo medžiuose atgyja tai, kas buvo lyg ir paprasta, bet – lygiai – nepaprasta ir be galo svarbu. Šito nesugalvos miesčionis, nekūrenęs pečiaus malkomis, nevažiavęs žiemą į mišką stingstant nuo šalčio gyvenimui. Bet kuo čia dėtas menas? Ogi gal tuo, kad tose patvariose ir logiškose konstrukcijose prabyla amžiams įaustas medžiagos jutimas, logika ir jėga, kurios niekada neišmoksi mokyklose.</div>
<div>
V. Vanagas pagal diplomą – monumentalistas. Atseit, – monumentaliai, stambiai matantis pasaulį. Taip, nesiginčysime. Tą rasime ir jo skulptūroje, ir tapyboje, ir piešiniuose. Bet ar tai svarbiausia? Juk ypatingybė prasideda ten, kur jos niekas nelaukia. O dabar – paradoksas – ko gi iš tiktųjų mes laukiame? Savo tautos, savo istorijos, savo kalno, ant kurio užaugs amžinai žydintis žiedas? Kas gi tai būtų? V. Vanago kaimo jutimas – gilus ir neatpasakojamas. Tai – lyg ir daiktai, logiški ir monumentalūs, sukurti miesto civilizacijos, bet kartu – ir tas baltiškas esmės jutimas, ta kelių tūkstančių metų patirtis, kuri, pasirodo, neišnyksta.</div>
<div>
<strong>Gražina Kliaugienė</strong></div>
<div>
</div>
<div>
<em>Formos esmė yra dvasioje, ji nekuria, o gyvena. Amžinas dvasios atitikmens ieškojimas sukelia malonų fizinį jaudulį, kuris lydį žmogų visą gyvenimą.</em></div>
<div>
<strong>Vytautas Vanagas</strong></div>
<div>
</div>
<div>
Gimė 1950 metų sausio 1 dieną Žardelių kaime, Akmenės rajone</div>
<div>
Gyvena ir dirba Vilniuje</div>
<div>
1978 m. baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos fakultetą</div>
<div>
Nuo 1978 m. yra Dailininkų sąjungos narys.</div>
<div>
Tapyba, skulptūra, grafika</div>
<div>
</div>
<div>
PERSONALINĖS PARODOS</div>
<div>
1989<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Šiuolaikinis meno centras<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Tapyba, skulptūra, grafika</div>
<div>
1990<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Arkos galerija, Vilnius. Tapyba, skulptūra</div>
<div>
1991<span class="Apple-tab-span" style="white-space:pre"> </span>Vartų galerija, Vilnius. Grafika</div>
<div>
Darbų yra įsigijęs Lietuvos meno muziejus, taip pat privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje</div>
<div>
</div>
