Druskininkų “Eglės” sanatorija praturtina naujais meno kūriniais miestą ir rūpinasi jau turimų, prieš keletą dešimtmečių įsikūrusių jų sanatorijoje kūrinių priežiūra, puoselėjimu.
Druskininkų “Eglės” sanatorija tęsia ilgametį projektą, laikosi pastovumo, kviečia tuos pačius tapytojus ir rugpjūčio mėnesio antrąją pusę organizuoja žymių Lietuvos dailininkų plenerą. Šių metų jau dešimtasis pleneras vyko rugpjūčio 10 - 22 dienomis. Jame dalyvavo Valentinas Antanavičius, Romualdas Balinskas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Ričardas Filistovičius, Bronius Gražys, Vaidotas Janulis, Dalia Kasčiūnaitė, Meda Norbutaitė, Mindaugas Skudutis. Taip pat prisi-jungė du latvių dailininkai - Agnija Germane iš Rygos ir Maris Čačka iš Daugpilio. Plenero koordinatorius – šiaulietis dailininkas Vaidas Janulis.
Ankstesniuose pleneruose dar yra dalyvavę Povilas Anikinas, Svajūnas Armonas, Jūratė Bagdona-vičiūtė, Arvydas Kašauskas, Arvydas Každailis, Algis Kliauga, Genovaitė Skrabulienė, latvis Aldis Klavinš, baltarusis Vladimir Koncedailov iš Minsko ir kiti.
Geriausi ankstesnių plenerų metu sukurti kūriniai yra eksponuojami pastovioje ekspozicijoje - sanatorijos kavinėje “Žalias sodas”. Kiti kūriniai priklausantys solidžiai sanatorijos meno kūrinių kolekcijai, puošia įvairius sanatorijos administracijos, gydytojų kabinetus.
Plenero darbų ekspozicija „Eglės“ sanatorijoje
Druskininkų “Eglės” sanatorija skiria išskirtinį ir įsimintiną dėmesį Lietuvos meno sklaidai ir atidžiai saugo, prižiūri jų teritorijoje (eksterjeruose, interjeuose) esančius meno kūrinius. Prieš porą metų buvo užsakytos ir pagamintos naujos lentelės – etiketės prie meno kūrinių, esančių sanatorijos teritorijoje. O tų meno kūrinių “Eglės” sanatorijoje yra tikrai vertingų: vienos žymiausių 20 antrosios pusės keramikių Marijos Bankauskaitės dekoratyvinės fontano skulptūros „Kriauklės“ (1978); gydyklos kiemuose puikuojasi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Gedimino Karaliaus skulptūra „Skrydis“ (1977), kaunietės Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės skulptūra „Jaunystė“ (1978). Vitražistų darbai puošia sanatorijos interjerus: Kazimiero Morkūno „Kūdikystė ir jaunystė“ ir „Mokslas ir derlius“ (abu - 1975, biuvetėje); Antano Galecko „Žemė maitintoja“ (1984) fizioterapijos gydykloje; Gintaro Dumčiaus „Kaleidoskopas“ (1988) bibliotekos pastate. Svarbu pažymėti, kad Gedimino Karaliaus skulptūra „Skrydis“, Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės skulptūra „Jaunystė“ ir dailininko Kazimiero Morkūno vitražai: „Kūdikystė ir jaunystė“ ir „Mokslas ir derlius“ puošiantys Druskininkų “Eglės” sanatoriją yra saugomi Kultūros vertybių apsaugos departamento.
.jpg)
© Maris Čačka DR 003, DR 004 2020
Plenero pabaigoje buvo atidaryta dailininkų Antanavičiaus, Balinsko, Bičiūno, Daniliausko, Filistovičiaus, Gražio, Janulio, Kasčiūnaitės, Norbutaitės, Skudučio ir latvių Germanės, Čačkos naujai sukurtų kūrinių paroda. Prieš tai, kaip visada buvo organizuotos “atvirų durų” dienos dailininkų dirbtuvėse, kurios plenero metu būna įsikūrę sanatorijos administracijos patalpose, vyko pokalbiai su dailininkais. Parodos atidaryme dalyvavo dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, kuri supažindino plačiau su menininkais ir jų kūriniais sanatorijos svečius, administracijos, gydyklos darbuotojus ir poilsiautojus bei Druskininkų miesto gyventojus, kurie susirinko ne pirmi metai, pratęsdami pažintis su jiems gerai žinomų, vertinamų dailininkų kūryba.
Vaido Janulio dirbtuvėje
Klausimas, kuris iškyla žiūrint plenero dalyvių parodą, tai dailininko atvirumas jį supančiai aplinkai. Spalvingi lietuviško fovisto Rimo Bičiūno darbai “nereaguoja” į aplinką, dailininkas kaip kūrė, taip ir kuria, tęsia savo kūrybinę liniją, ir , nesvarbu, jis Paryžiuje ar Druskininkuose. Tuo tarpu kiti - atsiliepia į tai, ką mato, stebi ir tai yra savanoriškas įsipareigojimų “Eglės” sanatorijai prisiėmimas, toks neprivalomas, nepriverstinis užsakymas. Ir tuomet įsitikini, kaip kartais dailininkui postūmis tematikos, vaizdinių linkme reikalingas. Romualdas Balinskas, Agnija Germane (“Po procedūros”, 2020), Bronius Gražys natūraliai stebi tai, kas vyksta aplink, ir todėl juodo ar balto purvo vonios (“Žmogus purve”, “Nakties upė”, abu - 2018), keturių vonelių procedūra, vertikalios vonios, mankšta baseine ir kitos gydomosios procedūros tampa netikėtomis ir patraukliomis kompoziciškai, koloritu motyvais.
© Mindaugas Skudutis PRIEPLAUKA 2020.
Neprilygstamas meistras tapymo iš natūros Mindaugas Skudutis visada nudžiugina tuom, ką išvydo jo akis, kaip ji atsirinko motyvą ir pristato mums paveikslo pavidalu. Supranti, koks ilgas ir kūrybingas kelias nuo pamatyto motyvo iki jo tapimo paveikslu. Tokie būdavo Liškiavos vaizdai, o šįmet Druskininkų laivų prieplaukos vaizdas. Šįkart ne toks poetiškas, o atviresnis gyvenimui Jonas Daniliauskas. Jis “išnėrė” iš savo poetiškų motyvų ir plačiai pasidairė po sanatorijos teritoriją (“Besideginanti tarp akmenų”, “Balansuojanti” - abu 2020). Įkvėpimo dailininkai sėmėsi - “Eglės” sanatorijos valgykloje, ir galėjai tik stebėtis, kad pudingas, kiaušinienė, užkandis gali tapti kompoziciškai išradingu motyvu. Tokio labiau apibendrinto, susintetinto natiurmorto žanro kūrinius tapo Vaidas Janulis. O kiti tapytojai nardo po savo mėgstamus motyvus, temas ir vėl smagu išvysti tuos pamėgtus, atpažįstamus dailininkų braižus, stebėti kaip jie kinta kompoziciškai, spalviniai.
____________________
Plenero akimirkos •
© Bronius Gražys PRIE LANGO, EGLYNAS 2020
R.Balinskas, V.Janulis, M.Čačka, A.Germane
Ričiardas Šileika ir Meda Norbutaitė
* Fotografijų autoriai Andrius Mosiejus ir Ramutė Rachlevičiūtė
