Pačiame kurorto centre žiūrovus subūrė kontroversiškas skulptorius ir juvelyras, pamėginęs išsinerti iš smulkių formų skulptūrų ir įsikūnyti objektų – performansų, akcijų pavidalus.
Žmogus laiką suvokia kaip nekintančią duotybę. Su laiku nepasiginčysi, jo nenurungsi ir kaip skambėjo žodžiai dainoje - laiko nesustabdysi. Tačiau šioje V. Karčiausko skulptūrų parodoje akivaizdu, kad meno kūrinys turi galių kisti ir tapti vizija, o laikas jame gali sustoti. Parodoje eksponuojama 30 mažosios plastikos, dekoratyvių skulptūrų, didesnių matmenų lauko ir interjero ir mobilių kūrinių, įkūnijančių statiško laiko ribų laužymą/išplėtimą. Autoriaus kūrybos arsenale - abstrakčios ir realistinės formos, kontrasto principu jungiamos, priešpastatomos, sudekoratyvinamos ir stilizuojamos. V. Karčiauskas skulptūros meną suvokia dvejopai: pirmiausia akcentuojamos estetinės pozicijos: ypač svarbios medžiagos, jų technologinis apdorojimo tobulumas, akcentuojami lygūs arba nušlifuoti paviršiai, derinamos taurių savybių medžiagos ir jų spalvos. Skirtingų medžiagų struktūros ir būviai dera ir kontrastuoja: granito, bronzos, stiklo, gintaro, nerūdijančio plieno formos ir paviršiai. Derinami atspindintys aplinką, sugeriantys šviesą, formuojamos detalės, pratęsiančios skirtingas substancijas: tvirtas (bronza) ir takias (vanduo), ažūriškas, blizgias ar matiškas. Karčiauskas puikiai suvokia ir išryškina kūrinio detalės grožio reikšmes, išnaudoja skulptūrinio modeliavimo puses, taip siekdamas estetinio ar filosofinio raiškos poveikio žiūrovui. Kita konceptualioji šio autoriaus kūrinių pusė paradoksali, saviironiška ir netikėtai atvira. Autorius tampa kūrinio dalyviu - pasimatuoja skulptūrą, naudoja ready made principą - mėsmalė imituoja gintaro malimo procesus ir t.t.
Vytautas Karčiauskas savo parodos atidaryme
Man V. Karčiausko kūriniai asocijuojasi su Umberto Eco atviro kūrinio poetikos prasmėmis, atsiveriančiomios individualaus suvokėjo žvilgsniui. Vieni kūriniai įprasminti poetiškais VISATOS MEDŽIO simboliais ir improvizacijomis, modeliuoja realius vaizdinius, jungia juos su simboliais, akcentuoja mitologines žmogiškosios ir dieviškosios kūrybos vaisius, visatos, meilės, tikėjimo idealus. Per skirtingai įtvirtintas universalias prasmes autorius atskleidžia skirtingų stilių kontekstus. Jo skulptūrose sutiksime įmantraus ampyro, puošnios secesijos, tikslaus konstruktyvizmo ir išpuoselėto minimalizmo bruožų. Įvardinčiau dar du svarbius autoriaus plastinius pasirinkimus: formą, erdvę ir medžiagiškumą. Čia dažnos geometrizuotos struktūros - kubas, kvadratas, apskritimas, tiesė - linija, erdvės pratęsimas - kiaurymė ir t.t. Kaip ir muzikoje kūriniai atsiveria daugybe prasmių sandų ir galimybių, taip ir V. Karčiausko kūryboje plastiškumas siejasi su medžiagiškumu, atspindinčia/sugeriančia šviesą, geometrizuotų/aptakių, abstrakčių - konkrečių formų pavidalais, įsivaizduojama ir/arba realia erdve. Todėl ir žiūrovas turi galimybes kūrinius prisijaukinti, apmąstydamas, liesdamas, čiuopdamas. Kuriamos alternatyvos/ritualams - („Meilė“), suteikiama galimybė pajusti, paliesti ir pasigrožėti - išnaudojami taktiliniai kūrinio suvokimo aspektai. Autoriui aktualūs gamtos ir natūros aspektai laužomos ribos tarp medžiagų, formų, spalvų ir laiko. Laiko požiūriu naudojamos formos simbolizuoja smėlio laikrodžio, trikampio (šventosios trejybės?), gyvybės medžio, begalybės ženklo ir kitas formas.
Jo skulptūros askleidžia pasakojimo, užuominų tekstus per simboliškus laivo, burės, besikalančio daigo, saulės atspindžio, rasos lašo temas. Žiūrovas pasijunta galintis istorijas pajusti, plėtoti, remtis medžiagomis, puikiai, per juvelyro prizmę atskleistomis skulptūrinės plastikos savybėmis.
Vytautas Karčiauskas - skulptorius, juvelyras, metalo meistras, studijavo valstybiniame Talino dailės institute (1978). Buvo vienas pirmųjų Klaipėdos Persitvarkymo Sąjūdžio organizatorių (1990). Įkūrė privačią Klaipėdos meno galeriją ,,Pėda"(1991). Kuria mažosios formos skulptūras ir autorinę juvelyriką, visuomenines skulptūrines kompozicijas Lietuvoje ir užsienyje. Interaktyvios mobilios skulptūrinės kompozicijos reprezentavo Lietuvą Pasaulinėse EXPO Parodose: 2010 - Šanchajuje,(Kinija), 2012 -Yeosu, Pietų Korėjoje, 2015 - Milane (Italijoje). Buvo apdovanotas Klaipėdos Apskrities garbės Ženklu ,bei Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto Sidabro Kryžiumi. Nuo 1976 aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininko credo – kūrybos savitumas ir nepriklausomybė. Kūryba menininkui yra tarsi šviesa, kuri šviečia tam, kad išaiškėtų tiesa. Šiuo metu dailininkas gyvena ir kuria Vilniuje.
Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė
