Šv. Jono gatvės galerijai 2021 metais sukanka 30 metų. Garbingos sukaktuvės. Garbė ir dirbti galerijoje įkurtoje pačioje Vilniaus šerdies vidury, būdama Lietuvos dailininkų sąjungos dalimi ji tebevykdo esminę savo misiją - meno sklaidą ir komunikaciją. Kas mėnesį galerija keičia ekspozicijas per metus surengdama per dvidešimt grupinių, personalinių parodų, kultūros renginių.
Galerijos istorija įdomi ir pilna netikėtų posūkių, menotyrininko ir medalių dailininko Antano Olbuto iniciatyva pradėjusi veikti kaip Medalių ir mažosios plastikos parodinė erdvė, ilgainiui peraugo į meno buveinę ir buvo pervadinta pagal savo lokaciją į Šv.Jono gatvės galeriją.
Galerijos ypatumas - unikalios, skliautuotos ir kolonomis padalintos erdvės bei požemių labirintas. Visa ši originali erdvinė struktūra įgalina kūrybiškus menininkus transformuoti ir įvaizdinti galerijos sales trimačiais plastikos kūriniais, sakyčiau, papildomai atskleidžiant formų ir paviršių faktūrų žaismes.
Galerijos patalpos sulaukia nemažo istorijos mylėtojų, kino, video, performansų meistrų dėmesio. Pastatas, kuriame įsikūrusi meno ekspozicijų erdvė, gerai žinomas jau XV amžiuje, statinys priklausė garbingiems Vilniaus miestelėnams; bajorams, teisėjams, juristams, karališkojo dvaro didikams… XVII a. namas buvo perduotas Vilniaus jėzuitų akademijai, būtent jėzuitai jį suremontavo, išpuoselėjo aplink vešintį sodą ir gėlynus. Statinys nuo jėzuitų laikų išliko beveik nepakitęs. XIX a. dalį statinio įsigijo kunigaikštis Vytautas Giedraitis. Būtent jo palikuonys ir dailininko Kanuto Rusecko sūnus taip pat tapytojas Boleslovas Ruseckas, paveldėjo pastatą.
Boleslovo Rusecko figūra gerai žinoma XIX a. meno scenoje. Pirmąsias tapybos pamokas gavęs iš savo žymaus tapytojo tėvo, vėliau studijavo Peterburgo akademijoje, tobulinosi Romoje, dėstė tapybą Vilniaus gimnazijoje. Boleslovas Ruseckas nutapė Šv. Stepono Didžiojo katedros altoriaus paveikslą, yra sukūręs nemažai portretų ir Vilniaus peizažų. Savo puikią meno ir archeologinių radinių kolekciją testamentu paliko Vilniaus mokslo draugijoms ir labdaros fondams.
Sovietiniu laikotarpiu pastate buvo įrengti butai, pirmame aukšte veikė parduotuvės ir restoranas, o pastarajam bankrutavus, 1991 metais buvo įkurta medalių galerija ir 1996 metais Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Vienaip ar kitaip Šv. Jono gatvės galerija yra susijusi su meno pasauliu, jos aura ypatinga, padedanti mano kūriniams “suskambėti”.
.jpg)
LDS Šv. Jono gatvės galerijos direktorė Jolita Mieželaitienė
Lietuvos dailininkų sąjungai priklausanti Šv. Jono gatvės galerija - vieta, kur yra ir bus rengiamos meno parodos bei vyksta kultūros sklaida: rengiami susitikimai, paskaitos apie meną, knygų pristatymai, socialiniai projektai, kuriama rezidencinė erdvė jauniems kūrėjams.
Svarbi galerijos užduotis pristatyti visuomenei aukšto meninio lygio kūrinius ir, žinoma, padėti juos įsigyti. Šv. Jono gatvės galerija ne tik ekspozicinė erdvė, bet ir puiki galimybė įsigyti meno kūrinius, gauti kvalifikuotą konsultaciją meno rinkos klausimais, padėti orientuotis šiuolaikinio meno vertinimo klausimuose.
Kasmet Šv. Jono gatvės galerija rengia grupines, personalines meno parodos siekiančias išaugti iki tarptautinio lygio meno forumų ir tapti Europos meno scenos aktyvia dalyve.
Galerijos vadovė Jolita Mieželaitienė
