Lietuvos Dailininkų Sąjunga LietuviųEnglish

Dailėraštis

2020-08-04

Meno invazija Klaipėdoje

Rosana Lukauskaitė

 

Metu, kai mūsų kūnai potencialiai gali patirti nedraugiškai nusiteikusios virusinio organizmo invaziją, bent laikinai medijose nustota eskaluoti neva gresiančio trečio pasaulinio karo temą. Pasirodo, vieno priešo užtenka, viso mūsų egzistencinio nerimo sutelkimui vienoje vietoje. Trisdešimt metų praleidę ganėtinai taikios būties liudininkais, dabar esame priblokšti vėl paragavę savo laikinumo lauknešėlio ir supratę, kad chaosas visada šalia, o gamtos elementų instinktas užvaldyti naują teritoriją gali būti stipresnis net už pačių žmonių ekspansijos troškimą.


Draugišką kultūrinę invaziją, kaip atsaką į Klaipėdos kolegų iššūkį (parodą „Pozicija“, vykusią „Galerijoje XX“ birželio mėnesį), „Klaipėdos galerijoje“ liepos 22-ą dieną pristatė aštuoni menininkai iš Panevėžio: Edvinas Klimas, Rūta Povilaitytė, Ramūnas Grikevičius, Osvaldas Juška, Diana Rudokienė, Sigitas Laurinavičius, Tomas Rudokas ir Artūras Stančikas. Parodos anotacijoje teigiama, kad šio bendro projekto idėja – bendradarbiavimas tarp dviejų miestų (Klaipėdos ir Panevėžio), kuris atskleidžia profesionalios tapybos panašumus ir skirtumus, meno mainus ir draugystę per kūrybą ir bendravimą šiais individualizmo ir saviizoliacijos laikas, kai būrimasis draugėn pradeda atrodyti kaip prabanga. Tai įvairialypė paroda: čia galima išvysti ir abstrakčios tapybos ir aiškios figūratyvinės ar net dekoratyvinės dailės pavyzdžių. Žiūrovai gali susipažinti su jau brandžiai suformavusių savo braižą, Aukštaitijos krašte atpažįstamų ir mėgstamų menininkų kūriniais.

 

Sigitas Laurinavičius „Kometa“ ir „Prisiminimų vakaras“


Pasak dailininko Sigito Laurinavičiaus, jį įkvepia žmogaus santykis su jį supančiu pasauliu. Savo bedaiktėje, abstrakčioje tapyboje menininkas spalvų kompozicijose teigia sudedantis tam tikras įtampas ir apmąstymus bei emocijų refleksijas. Pasitelkdamas pikseliuotus vaizdinius autorius tarsi kalba apie mūsų vis kintantį pasaulį ir mūsų kartais bergždžius bandymus jo kismą suvaldyti. Drobės „Kometa“ centrinė detalė – nutapytas QR kodas, nuvedantis prie Mariaus Stavario ir grupės „Verslo rizikos rezervas“ dainos „Kometa“. Štai taip žiūrovas tampa ir klausytoju, o pasistiebęs pro ekspozicinės salės langą lauke gali išvysti ir kitą dvimatį brūkšninį kodą – 2014 m. „San Donato“ menininkų grupės iš Kaliningrado pristatytą metalinį QR kodo pavidalo objektą „Čia galėjo būti jūsų grafitis“. Išmaniojo telefono pagalba abu šiuos abstrakčius geometrinius raštus galime perskaityti kaip tekstą arba nuorodą į kitas medijas taip pratęsdami savo lytėjimo juslę ir narpliodami pasaulio kodus be perdavimo trikdžių.

 

Ateiviškumo vektorių į parodos ekspoziciją įveda Edvinas Klimas savo kūriniais „Kitur“ ir „Pasijos“, kuriuose tarp gerai atpažįstamų kasdieniškų daiktų pasirodo moters ir vabzdžio hibrido motyvas. Radiacijos auka arba genetiškai modifikuota būtybė žvelgia į savo kraupų atvaizdą veidrodyje – svetima yra baugu, nes nepažinta. Vabzdžio/žmogaus/ateivio daugiaveidiškumas „Pasijose“ – tarsi besibaigiančios meilės, kuri nueidama spėja nuplėšti mylimųjų kaukes ir apnuoginti tikruosius veidus iliustracija. Šie kūriniai kviečia rasti kažką baisaus žmoguje arba pamatyti kažką žmogiško pabaisoje.

 

Diana Rudokienė „Nuasmenintas I“, „Nuasmenintas II“ ir „Rūkas“


Su aukso folija dirbančios Dianos Rudokienės paveiksluose „Nuasmenintas I“ ir „Nuasmenintas II“ tarsi matome ateities žmonių vizijas – jie belyčiai, berasiai, nenusakomo amžiaus, androgeniški ir efemeriški, bet kartu ir kažkuo pranašesni už mus. Jei tapatybė yra tik visuomenės konstruktas, susitarimo reikalas, o ne absoliuti nekintanti tikrovė, tokiu atveju ieškant tikrosios žmogaus esaties atsiveria neišmatuojami galimybių toliai. Nulupus paradinius bet kurios asmenybės sluoksnius, randame kažką bendražmogiško ir nemaraus – universalaus visiems.

 

Rūta Povilaitytė „Įstatymas ir tvarka“

Jauniausios parodos dalyvės Rūtos Povilaitytės drobėse atsiveria vaikystėje susiformuojančių moteriškumo įvaizdžių apmąstymas. Šv. Mergelės Marijos ir motinos figūros paveiksluose suteikia vidinę arba fizinę apsaugą ir paguodą mergaitės personažui. Paveiksle „Įstatymas ir tvarka“ pozityvus, mylintis motinos archetipas puoselėja, moko besąlygiškos meilės ir savivertės. Žvelgiant plačiau, žmonių archetipinė energija gali būti vertinama kaip orientyras to, ko jie turi savo gyvenime su kaupu ir to, ko jiems trūksta. Darbe „Šventas paveikslėlis“ motinos vaidmenį tarsi perima sakralus Marijos pavidalas, o mergaitė atrodo jau įgijusi savo autonomiją ir savarankiškai žengianti į pasaulį. Pasak Karlo Jungo, vaikas, kuris ankstyvame amžiuje patiria teigiamą archetipinę motinos elgseną, išmoksta pasitikėti savimi ir pasauliu. Išties įdomu, kaip archetipai naudojami gilesniam mus supančių žmonių supratimui.

 

Ramūnas Grikevičius „Bernardinų sodas“


Tarsi savo sapnus paveiksluose rodantis tapytojas Ramūnas Grikevičius parodoje pristatė savo darbus „Bernardinų sodas“ ir „Ištrauka“, kurie, anot autoriaus, gimė iš būsenos, „kai ima slėgti politika, kai norisi miegoti ir neatsibusti“. Suaugusio vyro bandymas pajoti ant karuselės arkliuko gali atrodyti juokingas, bet iš dalies yra ir liūdnas bei nostalgiškas – gyvename tarsi suvaikėjusioje visuomenėje, bet tuo pačiu metu vaikų brendimas yra paankstėjęs, gal net dirbtinai suankstintas medijų ir komercializmo. Dailininko Tomo Rudoko tam siūlomas priešnuodis – improvizacijai erdvės suteikiančios spalvingos ir estetiškos geometrinių figūrų kompozicijos, kuriose abstraktumu pasiekiamos labai konkrečios asociacijos. Artūro Stančiko paveikslai „Virš Liepų alėjos“, „Kaukė“ bei „Jūros šventės“ serija įrodo, kad minimalistinėmis raiškos priemonėmis galima pasiekti įtaigaus efekto – formomis, spalvomis, potėpiais atskleisti savo santykį su pasauliu.

 

Osvaldas Juška „Šventė“ ir „Ligonio gydymas“


Tapytojui Osvaldui Juškai ši paroda paskutinė. Menininkas mirė dvi dienos prieš parodos atidarymą, tačiau ekspozicijai dar spėjo atrinkti savo kūrinius „Šventė“ ir „Ligonio gydymas“ taip tarsi perduodamas žinią apie meno invazijas, kurios visada išreiškia kūrėjų pozicijas bei gyvenimą kaip šventę, už kurią turime būti dėkingi ir esantiems, ir jau išėjusiems. Būtų net galima pasakyti, kad nauja teritorija užimta sėkmingai.

 

Paroda veiks iki rugpjūčio 16 d.

 

*Straipsnio iliustracija - Parodą „Invazija“ pristatė dailininkai Edvinas Klimas, Sigitas Laurinavičius, Diana Rudokienė, LDS Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, tapytojas Artūras Stančikas ir LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė

 
Atgal