Dailėraštis

Edita Radvilavičiūtė-Utarienė

Lietuvos dailininkų sąjunga, kaip kitos kūrybinės organizacijos, Korona viruso pandemijos laikotarpiu stengiasi subalansuoti organizacijos darbus ir veiklas bei užtikrinti jos finansinį stabilumą. Sąjunga inicijuoja ir aktyviai dalyvauja dailininkų socialinės padėties stabilizavimo procesuose ir visaip kitaip, kaip tik galima šiuo laikotarpiu, suteikia pagalbą savo nariams.

 

Pasitinkant Lietuvos dailininkų sąjungos 85 metų sukaktį

 

Šiemet Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) rugsėjo 19 dieną švęs 85 – erių metų sukaktį. 2015 metais, sąjungos 80-etį pasitikome solidžia tarptautine konferencija, į kurią diskutuoti apie institucijų svarbą bei atlygį dailininkams už parodas atvyko net 8 Vakarų Europos šalių kūrybinių sąjungų vadovai: Slovakijos, Norvegijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Estijos, Škotijos, Islandijos, tarp jų Tarptautinės dailės asociacijos prezidentas (IAA Europa). Iki tol tokio įvykio Lietuvoje nebuvo buvę.

Kaip pasitiksime 85 - etį, kiek pasistūmėjome į priekį, siekdami atlygio vizualiųjų menų kūrėjams už parodas, kokius dar savo siekius įgyvendinome arba bandėme aktualizuoti. Nuo 2015 metų konferencijos, kurią galime būtų laikyti kertine, siekiant įteisinti atlygį dailininkams už darbą, išties buvo atlikta daugybė žingsnių: problema viešinta žiniasklaidoje, rašyti raštai valdžios institucijoms (ir ne po vieną kartą), keletą metų iš eilės teiktos LDS konferencijų rezoliucijos, susitikta su visais LR Seimo Kultūros komiteto nariais (taip pat ne kartą), kalbėtasi su LR Kultūros ministerijos (KM) atstovais, skaityti išsamaus pranešimo į LR Seimo Kultūros komiteto posėdį iš Švedijos LDS iniciatyva atvyko Švedijos kūrybinių asociacijų juristė Sofie Grettve, dalyvavusi rengiant ir įteisinant įstatymą Švedijoje dėl apmokėjimo dailininkams už parodas. LDS pirmininkė buvo išrinkta (iš 35 šalių atstovų) ir dirba Tarptautinės dailės asociacijos (IAA Europa) valdyboje.

 

Bendradarbiavimo sutarties tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos pasirašymas 2014 m.

Taigi, daryta daug, o 2019 metais vienu svarbiausių žingsnių, pamažu priartinančių mus prie tikslo dėl atlygio dailininkams už darbą, buvo Lietuvos kultūros tarybos (LKT) dalinai finansuoto projekto „Taikomasis tyrimas dėl teisingo atlygio už parodas vizualiųjų menų kūrėjams. Aplinkos analizė“ įvykdymas. Profesionaliai atliktose apklausose dėl teisingo atlygio vizualiųjų menų kūrėjams už viešai parodose eksponuotus kūrinius/parodos surengimą dalyvavo daugiau nei trečdalis dailininkų sąjungos narių (LDS) narių ir net 89 parodas organizuojančios institucijos.

Minėtoje apklausoje, dauguma – net 79% – institucijų, rengiančių vizualiųjų menų kūrėjų parodas atstovų nuomone, kultūros institucijos mielai mokėtų kūrėjams už parodų surengimą, jei valstybė tam skirtų tikslinį finansavimą. Tai nemažas pasiekimas, nes prieš keletą metų institucijų vadovai, su kuriais teko bendrauti, laikė šį klausimu nevertu dėmesio.

Institucijų apklausos rezultatai paskatino surengti apskrito stalo diskusiją

 

2020 m. kovo 20 d. LDS būstinėje Vokiečių g. 4, Vilniuje turėjo įvykti pirmoji tokia tema ir tokios didelės apimties Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojama apskrito stalo diskusija „Dėl teisingo atlygio vizualiesiems menininkams už kūrybinį darbą“, deja dėl Korona viruso pandemijos teko ją atšaukti.

Kolegos, įvairių Lietuvos institucijų, asociacijų vadovai arba jų atstovai buvo kviečiami pasidalinti įžvalgomis, koks apmokėjimo mechanizmas kūrėjams galėtų būti taikomas, atsižvelgiant į mūsų šalies ekonominį lygį ir finansines biudžeto galimybes bei aptarti dabartines parodų rengimo realijas. O LDS būstinės darbuotojai – diskusijos organizatoriai, buvome nusiteikę mielai pasidalinti savo žiniomis, supažindinti tuos, kurie galbūt nieko apie apmokėjimą dailininkams už parodas nebuvo girdėję. Tikimės, kad vėliau ši apskrito stalo diskusija įvyks, nes dėl jos reikalingumo neiškilo jokių abejonių.

Didelis dėkui tiems, kurie iš karto atsiliepė ir sutiko! Tai nemažas pasiekimas mūsų visų, nes dar prieš keletą metų apie tokią diskusiją galėjome tik pasvajoti.

 

Įgyvendintas ilgiau nei metus trukęs projektas dėl teisingo atlygio už parodas vizualiųjų menų kūrėjams

 

Projektas prasidėjo 2018 m. antroje pusėje ir vyko dviem etapais. Nuo pat „Taikomasis tyrimas dėl teisingo atlygio už parodas vizualiųjų menų kūrėjams. Aplinkos analizė“ projekto vykdymo pradžios buvo rengiami įvairūs susitikimai, tarptautinės diskusijos.

Vykdant aplinkos analizę, abiejuose projekto etapuose buvo siekta pasidalinti gerąja kitų šalių patirtimi, todėl projekto vykdytojo suformuota delegacija dalyvavo įvairiuose renginiuose. 2018 m. lapkričio mėnesį LDS atstovės vyko į Tarptautinės meno asociacijos organizuotą simpoziumą „Atlygio už eksponavimą teisė Europoje 2018“ Briuselyje.

Šis simpoziumas labiau atitiko solidaus diskusijų forumo apimtis ir buvo skirtas teisingo atlygio dailininkams problemoms aptarti bei spręsti tarptautiniu mastu. Simpoziume dalyvavo 23 valstybių dailininkų organizacijų vadovai/atstovai. Tarptautinė Europos dailės asociacija (IAA Europa) yra vienas iš penkių Tarptautinės dailės asociacijos (IAA/AIAP), turinčios daugiau nei 100 narių-organizacijų visame pasaulyje, kultūros regionų (Afrikos, Arabų valstybių, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros, Europos).

 

Radijo laida Ryto allegro Dėl atlygio už parodas 2017 m.

 

Rezoliucijos politikos atstovams

 

2019 m. balandžio 26 d. vykusioje Lietuvos dailininkų sąjungos metinėje konferencijoje pirmininkė E. Utarienė skaitė pranešimą apmokėjimo dailininkams už parodas tema. Tuo siekta kūrėjams priminti jų teises, padrąsinti aktyviai prisidėti reikalaujant bendrų tikslų įgyvendinimo.

Taip pat, kaip kasmet pastaraisiais metais, dar kartą buvo paruošta rezoliucija dėl teisingo atlygio vizualiesiems menininkams, kuri LDS metinėje ataskaitinėje konferencijoje buvo vienbalsiai patvirtinta ir išsiųsta žiniasklaidai, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Kultūros ministerijai. LDS rezoliucijoje buvo prašoma imtis veiksmų, kad būtų sukurta „teisingo atlygio sistema vizualiesiems menininkams už dalyvavimą parodose ir jų rengimą bei pristatymą visuomenei pirmiausia valstybinėse parodinėse erdvėse, vėliau ir kitose“. Dar 2017 m. spalio 11 d. LR Seime vykusiame posėdyje, kuriame pranešimą skaitė juristė iš Švedijos Sofie Grettve, LR Seimo Kultūros komitetas įpareigojo Kultūros ministeriją, bendradarbiaujant su LDS, parengti pirmines gaires dėl atlygio vizualiesiems menininkams bei kitų minėtų klausimų sprendimo ir pateikti jas Seimo Kultūros komitetui. Deja, šios kadencijos politikų vadovaujamos ministerijos vadovybei to padaryti nepavyko, tikimės – pavyks ateityje.

 

 

Švedijos kūrybinių asociacijų juristė Sofie Grettve LR Seime 2017 m.

 

Įstatymu įtvirtinta teisė

 

LDS toliau kėlė dar vieną jau beveik pora dešimtmečių egzistuojančią problemą – LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15/33 str. realizavimo klausimą. Įstatyme įteisinta, kad autoriui turi būti atlyginama už teisę eksponuoti kūrinį, jei kūrinys rodomas komerciniais tikslais. LDS ne kartą priminė atsakingoms institucijoms imtis realių priemonių, kad šis įstatymas būtų vykdomas. Pasiekta, kad „Kultūros ministerija raštu informavo nacionalinius ir respublikinius muziejus, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, apie Lietuvos dailininkų sąjungos keliamus klausimus ir būtinybę nuosekliai vykdyti Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas“.

Lietuvos dailininkų sąjunga drauge su LATGA suderino naujus (tarifai buvo nekeisti nuo 2007 m.) Autorinio atlyginimo tarifus už vizualiųjų menų (tapybos, grafikos, skulptūros, dizaino, fotografijos) kūrinių panaudojimą, kurie 2019 m. spalio 29 d. buvo patvirtinti Asociacijos LATGA Taryboje. Taigi, pasistūmėjome į priekį.

 

Autorinės teisės skaitmeninėje erdvėje

 

Klausimas dėl apmokėjimo vizualiųjų menų kūrėjams už parodas taip pat buvo diskutuojamas ir 2019 m. lapkričio 22–23 dienomis vykusioje Tarptautinės Europos dailės asociacijos (IAA Europe) generalinėje asamblėjoje bei konferencijoje Bratislavoje ir išlieka vienu svarbiausių ateities tikslų. Asamblėjoje dalyvavo Tarptautinės dailės asociacijos (IAA/AIAP) prie UNESCO prezidentas Bedri Baykam. Bet pagrindine diskusijos asamblėjoje tema buvo „30 metų po Aksominės revoliucijos: koncentracija į Europos Sąjungos direktyvą 790 – apie autorines teises skaitmeninėje erdvėje“. Įgyvendinus ES direktyvą, skaitmeninės vaizdų dalijimosi platformos mokės vizualiojo meno atstovams už jų autorinių kūrinių naudojimą.

Generalinėje asamblėjoje 21 šalies delegatai vienbalsiai patvirtino IAA Europa rezoliuciją dėl „ES autorinių teisių direktyvos 2019 dėl teisingo, adekvataus ir proporcingo atlygio vizualiojo meno atstovams Europoje įgyvendinimo“. LDS dalyvavo rezoliucijos priėmime kaip IAA vykdomojo komiteto narė. Labai svarbu, kad ES autorių teisių direktyva būtų tiksliai perkelta į Lietuvos įstatymus ir kūrėjams būtų mokama tiek už parodas, tiek ir už jų kūrinių naudojimą skaitmeninėje erdvėje.

 

ES direktyvų tikslaus perkėlimo į nacionalinius įstatymus svarba

 

Bandysiu pavyzdžiu paaiškinti, kodėl taip svarbu, kad ES autorių teisių direktyvos iš karto būtų teisingai perkeliamos į nacionalinius įstatymus.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EC (toliau tekste – Direktyva) dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo buvo neteisingai perkelta į LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą. Būtent netinkamas Direktyvos perkėlimas nulėmė, kad Įstatymo 20 straipsnis („Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais“) suteikė teisę gauti atlyginimą už kūrinių kopijavimą asmeniniam naudojimui tik audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų (muzikos kūriniai) autoriams, bet atėmė tokią teisę iš vizualiųjų menų, literatūros ir dramos kūrinių autorių, kurie kasmet prarasdavo beveik 50 000 eurų kompensaciją. Ir tik po daugiamečių kūrybinių organizacijų (Dailininkų, Tautodailininkų, Fotomenininkų sąjungų) ir LATGA asociacijos reikalavimų, Tarptautinės autorių ir kompozitorių draugijų konfederacijos (CISAC) raginimų, pagaliau 2018 metais LRATGT įstatymo straipsnis Nr. 20 „Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais“ buvo pataisytas.

 

Susitikimai ir bendradarbiavimas

 

Būnant 2019 m. spalio 30 d. Berlyne, įvyko LDS pirmininkės susitikimas su Tarptautinės Europos dailės asociacijos vadovybe, kur dalintasi patirtimi apie apmokėjimą už parodas Vokietijoje bei kitose šalyse. Aptarta, kaip pasiekti, kad valdžios institucijos ir patys dailininkai rimtai žiūrėtų į šią problemą, kokie galimi apmokėjimo už parodas variantai skirtingų ekonominių galimybių šalyse.

2019 m. lapkričio 21 d. LDS pirmininkė E. Utarienė su kolegėmis L. Kalinauskaite bei A. Mikuckyte-Mateikiene (prieš IAA asamblėją) susitiko su 8 šalių atstovais pasidalinti patirtimi bei aptarti svarbiausių procesų, vykstančių šalyse, siekiant gerinti kūrėjų socialinę padėtį bei spręsti apmokėjimo už parodas klausimus.

Dailininkų rūpesčiais ir siekiais 2019 m. dalintasi Lietuvos meno kūrėjų asociacijos bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno kūrėjų asociacijų konferencijose Vilniuje bei Rygoje. Susitikta su Europos parlamento nariais, dirbančiu įvairiuose komitetuose Parlamente. Europos Parlamento narių dėmesys yra labai naudingas siekiant mūsų tikslo informuoti politikus, įskaitant ir ES lygiu, apie atlygį už parodas. Norime padėkoti Europos Parlamento kultūros ir švietimo komiteto narei Sabine Verheyen (EP narė), kuri sutiko būti neoficialia IAA Europa atstove Europos parlamente. Leidinio „Teisė atlyginti už parodas Europoje“ platinimas tarp Europos politikų yra tik pirmas žingsnis supažindinant politikus apie parodų atlyginimus tema. Aišku, labai svarbūs susitikimai su savo šalių Europos parlamentarais.

Tarptautinės dailės asociacijos (IAA Europa) Vykdomojo komiteto nariai (tarp jų ir LDS pirmininkė) maždaug keturis kartus per metus renkasi aptarti įvairius klausimus bei pasiskirsto „namų darbus“. Paskutinis toks susitikimas įvyko 2020 m. vasario 6 d. Stokholme (Švedijoje). Kitas - turėtų vykti birželio mėnesį Bratislavoje (Slovakijoje).

 

Vizualiojo meno atstovų ir parodų organizatorių apklausa

 

Grįžtant prie projekto „Taikomasis tyrimas dėl teisingo atlygio už parodas vizualiųjų menų kūrėjams. Aplinkos analizė“ svarbu akcentuoti, kad vykdant projektą buvo svarbu išsiaiškinti ir įvertinti dailininkų bei institucijų požiūrį į dabartinę vizualiojo meno kūrėjų socialinę situaciją ir tuo pačiu -aktualinti siekį sukurti atlygio už parodas valstybinį mechanizmą, kad gausūs ir kūrybingi vizualiųjų menų autoriai nebūtų diskriminuojami.

Apklausoje „Apie teisingą atlygį vizualiųjų menų kūrėjams už viešai parodose eksponuotus kūrinius/parodos surengimą“ dalyvavo daugiau nei trečdalis respondentų, LDS narių. Per 2019 metus taip pat atlikta planuota kultūros institucijų apklausa „Apie teisingą atlygį vizualiųjų menų kūrėjams už viešai parodose eksponuotus kūrinius/parodos surengimą“. Apklausoje dalyvavo net 89 parodas organizuojančios institucijos. Kas pasiekta: 1) gauta informacija; 2) priminta apie esantį LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą; 3) dar kartą informuota apie judėjimą dėl teisėto atlygio kūrėjams už darbą.

 

Gerosios Europos šalių praktikos

 

Apjungus dailininkų ir institucijų apklausų išvadas, surinkus ir apdorojus užsienio šalių patirtis, informacija dalintasi pradedant nuo 2019 m. Tarptautinės Europos dailės asociacijos (IAA Europe) generalinės asamblėjos bei konferencijos Bratislavoje iki susitikimų-seminarų įvairiuose Lietuvos miestuose. Elektroniniu paštu informacija pasidalinta su Tarptautinės Europos dailės asociacijos (IAA Europe) šalimis, kurių yra netoli 40, taip pat su Tarptautinės dailės asociacijos (IAA/AIAP) narėmis.

 

Už parodas vizualiųjų menų kūrėjams moka: Švedija; Norvegija, Suomija, Kanada, Islandija, Airija, Nyderlandai (nuo 2020 m.), atskiros Vokietijos federalinės žemės. Nemoka, bet vykdo kampanijas: Slovakija, Belgija, Lenkija, Latvija, Estija, Austrija, Šveicarija, Liuksemburgas, Ispanija, Turkija, Danija. Švedijoje mokamas minimalus užmokestis už savaitę už personalinę parodą – 510 eurų, už grupinę – 313 eurų. Apklausoje Lietuvos dailininkai dažniausiai minėjo pageidaujamą atlygį už personalinę parodą iki 20 kūrinių – 200 eurų, už 2 kūrinių rodymą grupinėje parodoje – 100 eurų per savaitę.
Įvairių susitikimų, asamblėjų, simpoziumų metu paaiškėjo, kad jau nemažoje valstybių dalyje šis kūrėjų siekis suprantamas ir palaikomas valdžios institucijų, ne vienoje šalyje apmokėjimo mechanizmas jau veikia arba pradėjo veikti šiemet. Lietuvos dailininkų sąjunga ieško būdų, kaip paspartinti procesus šia linkme Lietuvoje.

2019 m. pabaigoje paskelbta UNESCO studija „Menininkų kultūros ir darbo sąlygos“. Studija grindžiama atliktu ketverius metus trukusiu tarptautiniu tyrimu dėl menininko statuso įtakos menininko socialinei padėčiai: stebėti pokyčiai, nustatytos tam tikros tendencijos, susijusios su menininko statusu. Buvo gauta daugiau kaip 90 atsakymų iš UNESCO valstybių narių ir nevyriausybinių organizacijų.

 

Tarptautinės dailės asociacijos (IAA Europa) konferencija Bratislavoje 2019 m.

Lietuvos dailininkų sąjunga, pasitikdama 85 metų sukaktį, gali drąsiai žvelgti savo nariams į akis.
Nors iššūkių ateityje tikrai dar bus, LDS nuoširdžiu darbu, atsižvelgdama į kitų šalių patirtį ir savo šalies realijas, siekia gerinti menininkų ekonominę ir socialinę padėtį nacionaliniu lygmeniu, ragindama Lietuvos aukščiausią valdžią imtis atitinkamų veiksmų esamai diskriminacinei padėčiai ištaisyti, kad dailininkai, kaip kitų specialybių piliečiai, gautų atlygį už savo darbą.