Literatūrologė Rosana Lukauskaitė
Nuotraukoje: Aušra Mačiulaitienė. Emalio meno miniatūra, diptikas „Sugalvok norą“ (2019; 20x20; emalis, varis, popierius). Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr.
LDS Klaipėdos skyrius, bendradarbiaudamas su VšĮ Klaipėdos vaikų ligonine, įgyvendino projektą, kurio pagrindinė idėja buvo meno kūrinio pasiekiamumas ir ekspozicinė niša socialiai jautrioms ir izoliuotoms visuomenės grupėms. Vaikai – vienas iš jautriausių visuomenės kontingentų, tačiau jie yra tie, kurie nulems mūsų visų ateitį. Mažieji ligoniukai, patekę į sterilią ligoninės aplinką, bus maloniai nustebinti, ant įprastai nuogų ir šaltų sienų išvydę menininkų kūrybą. Kai kuriems mažiesiems tai bus pirmasis prisilietimas prie profesionalaus meno.
Meno kūrinių integravimas į viešą erdvę ją pavertė jaukesne, o joje besilankančius ir besigydančius vaikus potencialiai gali nuteikti optimistiškai, taip tikslingai randant auditoriją, ugdant jaunuosius meno mylėtojus, kuriant meno suvokėjui ne tik estetinį pasigėrėjimą, bet ir realią veik fizinę naudą. Psichologiniu požiūriu meno patyrimas yra nenuginčijama gydanti jėga, kuri per vizualinį potyrį, vaizduotę skatina mintyse pasiekti užsimiršimo, pasveikimo efektą. Projekto „Sveika (,) Jūra“ motyvacinį pagrindimą atidarymo metu pristatė psichologė Rima Mokusienė, kuri svarstė, kaip menininkas vertina savo darbo eksponavimą vaikų ligoninėje – „ne lygis“, ar atvirkščiai: aukščiausias lygis, kurio tikslas – meno priemonėmis gerinti gydymo įstaigų aplinką, pacientų emocinę būklę, jų sveikatinimą.
Projekto tikslui įgyvendinti buvo pakviesti skirtingų kartų, skirtingas patirtis visomis prasmėmis turintys menininkai, kurie ėmėsi kūrybos sergančių vaikų labui. Kūrėjai savotiškai išėjo iš savo komforto zonos, nes, neišduodami savęs ir savo estetinių principų, vis dėlto vietoje savo įprastinio kolorito, temų ir stiliaus turėjo kurti į vaikus orientuotus kūrinius, nestokojančius šviesesnių spalvų ir džiugesnių naratyvų.
Vitalija Petraitytė „Jūra I“ (2019; 80x100 cm; aliejus, drobė). Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr.
Per ilgus kūrybos metus sukūręs savitą tapybos braižą ir stilių, paremtą gamtos ir architektūros laisva, kiek abstrahuota ekspresyvia vaizdo improvizacija, Ernestas Žvaigždinas projektui nutapė kūrinį „Geltona“.
Savo kartos kultūrinį paveldą, meno suvokimo estetiką savo kūryboje liudijantis Antanas Garjonas šioje parodoje pristatė du kūrinius: „Mariose“ ir „Plaukė sau laivelis“.
Dalios Čistovaitės paveikslų temos įvairios: nuo gėlių žiedų, peizažų ir arbatos gėrimo ceremonijų iki religinių atradimų. Žvelgiant į juos užplūsta ramybė ir šiluma. Kaip sako pati jų autorė, kiek save atsimena, jai norėjosi tapyti Šviesą. Šiai parodai ji sukūrė paveikslą „Pasivaikščiojimas su drugeliais“.
Abstrakčiuose, iš pirmo žvilgsnio gana statiškuose, beveik monochromiškuose Saulės Želnytės paveiksluose galima išvysti tam tikrą slinktį ar pokytį – spalvinį ar potėpio. Šioje parodoje ji pristatė aliejinės tapybos paveikslą „Jūrų arkliukai“.
Vitalija Petraitytė, abstrakčiose formose, tiesiosiose linijose ir plokštumose paliekanti vietos ekspresijai ir tapybinei išraiškai, Klaipėdos vaikų ligoninės ekspozicijai sukūrė paveikslą „Jūra I“.
.jpg)
Antanas Garjonas „Plaukė sau laivelis“ (2019; 60x80; aliejus, drobė). Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr.
Tatjana Simanaitienė, aktyviai kurianti akvarelės, tapybos, grafikos, tekstilės srityse, pristatė darbą „Vakaro vėjai“, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui.
Džiazinę tapybos liniją propaguojantis Virginijus Viningas šioje parodoje pristatė savo kūrinį „Sėdinti“, kuris labai simboliškai vaizduoja tarsi prie sergančio vaiko lovos sėdinčios, susikaupusios moters figūrą.
Jolanta Vitkutė parodose dalyvauja jau nuo 1981 m., o 1989–2013 m. dirbo Vilniaus Dailės Akademijos Klaipėdos fakulteto lektore. Šiuo metu tapytoja kuria akvarelės ir aliejinės tapybos technikomis. Šiai parodai ji nutapė paveikslą „Perlamutras“.
Neringa Poškutė-Jukumienė – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto metalo plastikos katedros docentė, nuo 2017 m. einanti Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės pareigas. Menininkė dirba konceptualiosios juvelyrikos, metalo meno srityse. Šioje parodoje ji pristato emalio meno kūrinį „Geroji žinia“.
Juvelyrei Aušrai Mačiulaitienei artimos organiškos gamtos formos, inspiruojančios ją kurti unikalius, minkštų formų bei raštų papuošalus, papildytus subtiliais raštais, reljefais, spalvomis. Šiai parodai ji sukūrė emalio meno miniatiūrą, diptiką „Sugalvok norą“.
Kęstučio Balčikonio, dailininko, batikos meistro, kūryba pagrįsta žaismu ir improvizacija, tapybiškais efektais. Šioje parodoje jis pristatė savo naujausius aliejinės pastelės kūrinius „Žaibuojantis perkūnas su dviem ožiais“ ir „Žemynos dvasia“.
Šiame projekte dalyvavo ir du profesionalūs meno lauko atstovai, nesantys LDS nariais, bet labai norėję prisidėti prie kilnaus tikslo. Martynas Jankevičius, pagal profesiją ir išsilavinimą atstovaujantis vizualųjį meną, iki 2018 metų dirbęs Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, dabar užsiimantis parodinių erdvių kūrimu, objektų instaliavimu, meno pedagogika, muzikos kūrimu ir atlikimu, šiai parodai nutapė paveikslą „Po vandeniu“.
Simona Martinkutė – jauniausia projekto dalyvė, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto magistrantė, juvelyrikos meno konkurse „AmberTrip“ 2018 m. apdovanota už tarptautiškumą. Šioje parodoje ji pristatė savo paveikslą „Klounai niekada neverkia“. Menininkė turi labai jautrų santykį su šia vieta – prieš beveik 19 metų Klaipėdos vaikų ligoninės sienos matė ją labai sunkiai sergančią. „Grįžtu čia dabar kūriniu, kuris bus gyvu liudytoju – kad čia pasveiksta ir dukart mirę, ir gulintys, sunkiai kvėpuojantys reanimacijoje. Ačiū už gyvenimą“, – tokiais žodžiais savo darbą palydėjo jaunoji kūrėja.
Projekto metu sukurti darbai nuo šiol eksponuojami Klaipėdos vaikų ligoninės visiems prieinamoje nuolatinėje ekspozicijoje.
Dalia Čistovaitė „Pasivaikščiojimas su drugeliais“ (2019; 80x80 cm; drobė, akrilas, aliejus). Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr.
