Lapkričio 24-osios vakarą į Lietuvos mokslų akademiją rinkosi ne tik mokslo, bet ir meno atstovai ar menu besidominanti visuomenė. LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, akad. Antano Andrijausko iniciatyva, pakvietė susipažinti su tapytoja Meda Norbutaite ir 2020 m. Dailininkų sąjungos leidyklos „Artseria“ išleistu albumu „Meda Norbutaitė“ (sudarytojas A. Andrijauskas). Dėl pandemijos pernai planuotas renginys buvo atidėtas, kol pagaliau visi galėjo susitikti gyvai.
Albumo anotacija skelbia: Menininkės Medos Norbutaitės kūrybos albumas atskleidžia dailininkės kūrybos motyvus, filosofines potekstes bei kūrybos psichologiją. Jame publikuojama daugiau nei 100 kūrinių reprodukcijų. Albumas apima visą dailininkės kūrybą. Tekstų autoriai identifikuoja dailininkės kūrybinių siekių objektus – mįslingą potyrių pasaulį, kuriame veikia erotiškumo, aistringumo logika, nusako tapybos techniką, faktūrų ir reljefinių struktūrų savitumą, ryšį su kitų dailininkų kūryba, aptaria siurrealistinėje autorės tapyboje susikertančius klasikinius ir postmodernius kūrybos sandus, kurie jungia apsivalymo ir aukojimo temas, kritikos ir išsivadavimo pastangas, įžvelgia daugialypės tapybos saitus su Gilleso Deleuze‘o rizomos principu, pasižyminčiu geismų intensyvumu. Svarias tekstų autorių įžvalgas papildo kultūrinėje spaudoje publikuotos recenzijos apie Norbutaitės kūrybą. Albume publikuojamas ir pačios autorės straipsnis „Meno kalba“, apmąstantis kūrybinės minties prigimtį, paslaptingus meno formų atsiradimo procesus, kurių neužfiksuoja racionali estetikos ir meno filosofijos kalba.
Foto © Virginija Valuckienė
Susitikimų ir sutiktuvių vakarą pradėjusi menotyrininkė, buvusi Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos direktorė, Saulė Mažeikaitė pristatė tapytoją M. Norbutaitę, albumo sudarytoją akad. A. Andrijauską, knygos recenzentes dr. Žilvinę Gaižutytę-Filipavičienę ir dr. Odetą Žukauskaitę, knygos dailininką Gytį Skudžinską. Knyga išversta į anglų ir prancūzų kalbas, vertėjai dr. Kristina Stankevičiūtė, Jonė Šulcaitė-Brollo, Alexandre Brollo. Reprodukcijų fotografai – Arūnas Baltėnas ir Arturas Valiauga. Tekstų autoriai prof. habil. dr. A. Andrijauskas, prof. dr. Gintautas Mažeikis, dr. Salomėja Jastrumskytė, prof. dr. Remigijus Venckus, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, M. Norbutaitė. Tai ambicinga, stilinga ir solidi knyga. Klausė albumo sudarytojo, kaip buvo sumanyta išleisti tokį leidinį.
Akad. A. Andrijauskas kalbėjo, kad prieš keletą pamatęs Medos paveikslus, stebėjosi neeiliniu tapytojos talentu. Tai viena ryškiausių moteriškosios dailininkų gildijos atstovė. Pasak menotyrininko, „dabartinės Lietuvos vaizduojamosios dailės kraštovaizdyje Meda Norbutaitė išsiskiria intelektualumu ir pabrėžtinu jausmingumu, apnuoginančiu jos aistringą prigimtį. Iš čia kyla gaivališką energiją spinduliuojanti paveikslų kalba, neretai šokiruojantys atvirumu erotiniai motyvai, prisodrinti daugybės efektingų barokinių detalių”. Akademikas papasakojo, kaip buvo sudaromas albumas, kaip atrenkami paveikslai, kuriamas knygos dizainas, pabrėžė knygoje pateiktų tekstų svarbą, ypač išskirdamas vertimus į prancūzų kalbą.
.jpg)
Foto © Virginija Valuckienė
Dailėtyrininkė A. Mikuckytė-Mateikienė pažymėjo, kad M. Norbutaitė yra „susiformavusi lengvai atpažįstamą, su kitų autorių kūryba nesupainiojamą braižą.“ Išryškino tapytojos paveikslų idėją, specifišką laikiškumą, simbolių, metaforų unikalumą, išskirtinė dinamiką, pačią tapyseną, potėpį, spalvas, kompoziciją, kur „jaučia vidinį poreikį nepatogiai nukirsti, fragmentuoti objektus ir subjektus. Tai – ir nepatogios tiesos vizualinė išraiška, ir paveikslo idėjinio atvirumo įkūnijimas. Už paveikslo krašto driekiasi beribės interpretacijos galimybės. Vienintelė gairė – kalba sukasi apie žmogų, jo santykius, įvairias jo gyvenimo sferas. […] Apie žmogų prabylama kone paradoksaliai. Vengiant bet kokio suasmeninto žmogaus atvaizdo.“ Pasak dailėtyrininkės „M. Norbutaitės paveikslai – atsiunčia mums apmąstymų impulsus, kurie sniego gniūžtės principu auga ir plečiasi, skatina sustoti, pagalvoti, žvelgti atmerktomis, kritiškomis, bet optimistiškomis akimis. Todėl šios autorės kūrybą taip sudėtinga verbalizuoti, suvaržyti žodžių pančiais. Atsisakydama sausumo, plokštumo, vienaplaniškumo autorė vengia konkretizuoti paveikslų turinį kalbiškai, derina figūratyvą su abstrahuotais tapybiniais plotais, apie žmogų ir neapčiuopiamas jo pajautas, mintis, išgyvenimus kalba alegoriškai. Kalba daiktų portretais, anoniminiais sukarpytais kūnais, rubinų simbolika ir gyvūnėlių įvaizdžiais.“
(Daugiau: Austėja Mikuckytė-Mateikienė Antropomorfiškos M. Norbutaitės „Implikacijos“
https://www.bernardinai.lt/2018-01-10-antropomorfiskos-m-norbutaites-implikacijos/ )
Vakaro vedėja S. Mažeikaitė klausė tapytojos Medos, kas nugali – aistra ar meilė? Iš kur randasi siužetai? Kokie menininkai jus įkvėpė kurti? M. Norbutaitės nuomone, aistra kūryboje kalba apie žmogų, rodo jo vidinę būseną. Prisiminė savo mokytojo profesoriaus Vincento Gečo mintį, kuria iki šiol vadovaujasi: „Reikia žinoti, ką pasakyti, tada rasi meninę išraišką.“ Meda sakė, kad vaikystėje labai susidomėjo Peteriu Paulu Rubensu. Studijų metu – XIX a. romantikų darbais, mažųjų olandų detaliai ištapytais natiurmortais, Rembranto išplėtota šviesotamsa. Patiko ir Tulūzo-Lotreko, Ėgono Šylės paveiksluose atgulusios linijos ir iš jų formuojami siluetai. Renuaro, Klodo Monė, Eduardo Manė darbai. Vėliau – Luciano Froido kūniškumas.
© Meda Norbutaitė „Mėlynas kraujas II“ (2016 m.).
Albumo recenzentė dr. Ž. Gaižutytė-Filipavičienė pažymėjo, kad knygoje pateikti menotyrininkų tekstai papildo Medos kūrybą. Kalbėjo, kad tapytoja savo paveiksluose vis labiau ima gilintis į vidinį ir išorinį kūno kismą. „Tapytoją domina materialus kūnas, turintis savo apimtį, formą, faktūrą, spalvą, kvapą ir nuotaikas, o sykiu atspindintis emocinę ir dvasinę patirtį, mintis. Tapytojai rūpi kūniškas buvimas pasaulyje ir kūniško Aš santykis su aplinka.“
(Daugiau: Naujoji Romuva, 2021, Nr. 1 (614) Basia Nikiforova, Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė. MEDOS NORBUTAITĖS KŪNO IR SIELOS ŽEMĖLAPIAI (p. 36–41)
Albumo sutiktuvių vakare taip pat kalbėjo dailininkas Saulius Kruopis, fotografas Arturas Valiauga, knygos dailininkas Gytis Skudžinskas, knygos tekstų vertėja į prancūzų kalbą Jonė Šulcaitė-Brollo ir kiti. Pasidžiaugta ką tik gauta žinia iš Majamio – „Su dideliu jauduliu skelbiame „Scope 2021“ didžiojo prizo laimėtojus, tarp jų Meda Norbutaitė.“
2021. Grand Prize Winners: Kim Wan Tom Atwood Meda Norbutaitė.
https://www.facebook.com/SeeMe/photos/a.142717972419695/4885954468095998/
„Mano kūrybos filosofija, – sako Meda Norbutaitė, – tai mano asmeninis noras perteikti visa tai, kas neapčiuopiama ir plika akimi neregima. Aš tikiuosi, kad mano paveiksluose įprasmintos žinutės paveiks žiūrovus. Tikiuosi, jie dar kartą visai kitu rakursu bus provokuojami apmąstyti, atrodytų, tokias amžinas tiesas, pažvelgti į savo vidinį pasaulį ir atsakyti sau, kokie mes esame ir kas mums rūpi“ (Remigijus Venckus, Šiaulių naujienos 2018 m. sausio 11 d.).
Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė
